Lietuviško dizaino fetišai
Lietuviškas dizainas pilnas staigmenų ir išties įvairus. Jame galima rasti pačių įvairiausių dalykų: nuo šiaurietiško minimalizmo iki lietuviškų etnografinių motyvų ir net satyrinių erotinių elementų bei lengvų fetišizmo formų. Vasario vidurio šventės – proga pažvelgti į lietuvišką dizainą per kiek kitokią prizmę ir patikrinti droviųjų lietuvių drąsą. Žemiau – grafinio dizaino ir mados objektai, jau patekę į trumpą mūsų šalies dizaino istoriją, o taip pat ir galintys tapti šmaikščiomis dovanomis, mat daugelį jų ir šiandien galima rasti internetinėse dizainerių parduotuvėse. Denio Kuchtos marškinėliai Grafikos dizainerio, vilniečio Denio Kuchtos prieš keletą metų sukurti riboto tiražo medvilniniai grafiniai marškinėliai „Matrioška“, „Raktas“ ir „Ledai“, sakytumei, iškart pateko tarp įsimintiniausių. Akivaizdu, kad jie skirti nesuvaržytoms personoms, mėgstančioms išsiskirti iš minios. Vieni į juos žiūrėdami mato rusiškas matrioškas, raktus ir ledus, kiti – visai ką kita… OKIIKO papuošalai iš kolekcijos CITI;ZEN Grafikos dizainerės Lauros Tulaitės ir architekto Eivaro Rastausko duetas, telpantis viename žodyje – OKIIKO – grįžta su meile ir korianu. Jų kaklo papuošalų linija CITI;ZEN, pagaminta iš dirbtinio akmens masės – moderniojo koriano – yra subalansuota tikriems miesto gyventojams. CITI;ZEN sudėtis: minimalizmas, modernus dizainas, kruopštus rankų darbas, vos vos architektūros, dzenbudizmo trupiniai, daug koriano, auksuotas žalvaris, auksuota grandinėlė. Rankų darbo ledinukai TU TU Electromanetico.lt nuotraukos Geriau čiulpti ledinuką nei cigaretę?! Rankų darbo, natūralūs TU TU ledinukai tinka ir vaikams, ir suaugusiems, ir net veganams. Sakoma, kad žmonės pasaulyje juos įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Lietuviški TU TU ledinukai atrodo kaip išmaniųjų telefonų aplikacijos, ir jas galima laižyti! Be to, šie geros nuotaikos užtaisai ant pagaliuko niekada nebus identiški. Šį kartą rodome šelmiškus cinamono ūsus ir ledinuką iš prisirpusių raudonųjų sodo uogų su gera vitamino C doze. MOTHER ELEGANZA marškinėliai MOTHER ELEGANZA dizainerių trijulė – broliai Remigijus ir Egidijus Praspaliauskai bei Džiugas Valančiauskas – turbūt yra didžiausi grafinio dizaino „pornografijos“ platintojai ant drabužių Lietuvoje. O gal didžiausi provokatoriai, niekada nevengiantys ant savo kuriamų marškinėlių šilkografijos būdu atspausti labai jau drąsių grafikos darbelių. Beje, gali būti, kad jie jau gimė pasiruošę Valentino dienai, tik šiek tiek kitaip nei visi, nes ant kiekvieno jų drabužio rasi etiketę su širdimi, perverta poros strėlių… „LT identity“ pagalvėlės – lietuviško flirto paveldas „LT identity“ kūrybinis susivienijimas – mados dizainerių Jolantos Rimkutės, Ievos Ševiakovaitės ir grafikos dizainerio Edvardo Kavarsko trijulė – bene geriausiai iš visų lietuvių dizainerių yra išnagrinėję lietuviškos erotikos paveldą. Kurdami daugiafunkcinę kolekciją „Obsceniška“, įkvėpimo jie sėmėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriuje, kuriame sukauptos didžiulės talalinių – satyrinių liaudies dainų sankaupos. Taip atsirodo erotinio pobūdžio obsceniškos „LT identity“ pagalvėlės su subtiliai nešvankiais tekstais: „Dieve mano, kas čia yra: trečią dieną noriu vyro“; „Tu mergyte nežinai, kaip rugiuose bus gerai“; „Aš nenoriu, man nereikia, aš neduosiu, man nesveika.“ ir t. t. Marškinėliai iš kolekcijos „Obsceniška“ „LT identity“ dizaineriai XX amžiaus pradžios lietuviško flirto paveldą perkėlė ne tik į šiuolaikinį interjerą, bet net ir ant „Mados infekcijos“ podiumo. Daugiausiai flirto teko marškinėliams. Tai tie patys tekstai, kaip ir ant aukščiau aprašytų pagalvėlių. Jie pikselių ir šilkografijos staklių pagalba buvo „išsiuvinėti“ tradiciniu kryželiu ant drabužių ir aksesuarų (pvz., ant kompiuterio dėklų), o kartu su šiais tekstais „Obsceniškoje“ kolekcijoje susiporavo ir firminiai „LT identity“ augaliniai motyvai, nuo senų senovės Lietuvoje siejami su lyties tematika: rūtos, ąžuolo, lelijų lapai ir net rugių varpos… Fetišistinis ekodizainas: kolekcija „Eko-fetish“ Ko gero, didžiausiais fetišistais-ekologais lietuviško dizaino istorijoje būtų galima pavadinti vizualinės komunikacijos studijos „Prim Prim“ dizainerius, o tiksliau – jų projektą „Morka Project“. Grafikos dizainerės Kotryna Zilinskienė ir Ieva Butkevičiūtė bei architektas Vytenis Zilinskas, norėdami šiek tiek pasišaipyti iš pasaulį apsėdusios ekologijos manijos ir atrasti ten šiek tiek sekso, kadaise sukūrė projektą „Morka Project“. Į ekologišką dizainą nusprendę pažvelgti per sekso prizmę, jie sukūrė ir tiesiai į rinką paleido ekologišką, fetišistinę daiktų kolekciją „Eko-fetish“. Tai iš sprogusių dviračio kamerų pinti botagėliai, iš faneros atliekų pjaustytos segės-apatiniai, iš nebereikalingų atraižų pasiūti prezervatyvų slapukai ir net „aistrą keliantys“ rankų darbo muileliai… Pirmasis lietuviškas „pornografinis“ žurnalas Pabaigai – vintažinės spaudos grafikos desertas. Iš apdulkėjusio bibliotekos archyvo traukiame pirmąjį erotinio pobūdžio lietuvių žurnalą, vadinamąjį „magaziną“ – „Aistros“. Šiame, labiau į laikraštį panašiame žurnale, buvo publikuojama bulvarinio, erotinio pobūdžio lektūra bei pikantiškos istorijos iš Lietuvos ir pasaulio įžymybių gyvenimo. Modernaus dizaino, nedaug teatsilikusio nuo populiarių to meto užsienio žurnalų „Vogue“ ar „Harper’s Bazaar“, „Aistrų“ žurnalas buvo leidžiamas 1931–1933 metais ir kainavo 1,5 Lt. Redaktoriaus Eduardo Streiko kuriamą žurnalą praleido net karo cenzūra ir jis buvo visiškai sėkmingai spausdinamas Kaune, vienoje geriausių spaustuvių – „Typolit“. |