(DAUGIAU NEI) MAISTO DIZAINAS. III DALIS

Ironiški, bjaurūs ir juokingi maisto objektai, tampantys už neuronų ir sunkiai apibūdinami, kaip antai, jautienos kedai. Šalia jų – skandinaviškos stilistikos, minimalistinės ir hiperestetiškos maisto kompozicijos, nugulusios ant meno leidinių viršelių ir reklaminių paviršių. Geografijos, gramatikos, sociologijos, spalvų teorijos ir net kvantinės fizikos mokslų susidūrimai su maisto gamyba ir dizainu akis akin. Visa tai yra daugiau nei tik maisto dizainas, o jų kūrėjai tikrai nesiskundžia užspringusia vaizduote. Taigi, vėl maitinamės vaizdais…

4 BOHMAN+SJOSTRAND 1

Švedų fotografų dueto BOHMAN+SJÖSTRAND – Fredrik Bohman ir Andreas Sjöstrand – natiurmortas

Ironija

Grafikos dizaineris Matija Erceg (www.srsdsgn.com) iš Kanados savo žiūrovus maitina vaizdais su ironijos pagardais. Dažniausiai jis kombinuoja žalią, neapdorotą maistą (pvz., mėsos faršą, vištienos šlauneles ar vaisius) su įvairiais kasdieninio naudojimo daiktais: ausinėmis, USB laidais, virtuvės prietaisais, batais ir t. t. Taip gimsta nauji maisto dizaino „išradimai”, labiausiai pykinantys veganus: dešros vibratoriai, jautienos kedai, krevečių ausinės, faršo pudra, viščiuko broilerio kuprinė, picos lygintuvas ir pan. Visą Matija Erceg maisto dizaino fotografijų seriją, pavadinimu „Serious design”, galima rasti dizainerio instagramoje.

Ironiška maisto dizaino kalba „šneka” ir tarpdisciplininių menų atstovė Sarah Illenberger (www.sarahillenberger.com) iš Berlyno. Iš turgaus parsineštus vaisius ir daržoves ji modifikuoja ne tik genetiškai, bet ir estetiškai. Taip gimsta plaukuoti obuoliai, ananasinis „diskobolas”, apelsininė kempinė, kopūstų suknelė, lūpdažis morka, kriaušė-lempa, granatas su tikru sprogdikliu ir kt. Ši menininkė maisto dizaino objektus taip pat kuria ir iš popieriaus, vilnos, medienos (pvz., medinis burgeris – „Mc Forest”) ir kitų maisto struktūrai svetimų materijų. Beje, šie objektai vėliau neretai būna įspausti ant kokio nors meno leidinio, plakato ar kultinio žurnalo viršelio, kaip antai „The New York Times”, „Wallpaper Magazine”, „AD Magazine” ir kt.

Maisto fotografas ir filmų režisierius Davide Luciano (www.davideluciano.com) bei maisto stilistė Claudia Ficca (www.claudiaficca.com) iš Niujorko – duetas, kurio specializacija – kūrybinė ir reklaminė fotografija, o su maistu žaidžia dar stipriau ir kartais svirduliuoja ties siurrealistinio filmo ar bjaurumo estetikos riba. Gurmaniškas keksiukas pelėkautuose, nepriekaištingai stilizuotas stalas po gaisro, idealus, bet apspistas bičių ir juodvarnių piknikas, spagečiai su bolonės padažu, patiekti kelio duobėje, virbalais mezgančios krevetės ar kortomis lošiantys omarai… Tokie siužetai tampo už akių nervų jų žiūrovus. Tiesa, paraleliai šių ironiškų siužetų Davide ir Claudia taip pat kuria ir itin estetiškus maisto dizaino darbus, dažniausiai skirtus komercinei reklamai.

Minimalizmas

Švedų fotografų duetas BOHMAN+SJÖSTRAND – Fredrik Bohman ir Andreas Sjöstrand (www.bohmansjostrand.com) iš Stokholmo kuria literaliai skandinaviškus, minimalistinius maisto natiurmortus (angl. Still life), kuriuos taip ir norisi praryti (ne tik akimis). Pats Fredrik Bohman praeityje yra dirbęs virtuvės šefu keliuose Švedijos haute quisine restoranuose, o tai milžiniškas pranašumas, kai pradedi maisto dizainerio ar maisto fotografo karjerą. Ypač kai tavo klientai yra visame pasaulyje žinomi prekės ženklai: prancūzų mados diktatoriai HERMÈS, prekybos tinklas LE BON MARCHÉ ar didžiosios skandinavų kompanijos: H&M, IKEA, „Nokia” ir kt.

Kitas reklaminės fotografijos natiurmortų genijus iš Švedijos – minimalistas Carl Kleiner (www.carlkleiner.com), kuriantis Stokholme ir Londone. Vienas iš pagrindinių jo užsakovų yra IKEA, išsiskirianti ne tik greitai surenkamais baldais, bet ir netradicinėmis reklamos formomis. Tai Carl Kleiner sukūrė IKEA „Cookbook”, kurioje paprasti sausainių ar pyrago receptai buvo paversti meno darbais. Objektus Carl Kleiner taip pat kuria iš drabužių, batų, augalų bei įvairiausių kitų daiktų ir daro tai tokiems užsienio stambuoliams, kaip „Google”, „Sony”, „Nokia”.

Mokslas

Nuo maisto geografijos iki maisto gramatikos – tiek būtų per trumpa, norint apibrėžti fotografo Henry Hargreaves (www.henryhargreaves.com) iš Naujosios Zelandijos mokslinę kūrybą. Fotografas, kuris niekada nesimokė fotografijos, dirba lyg maisto geografas – „braižo” maisto žemėlapius („Food Maps”) iš tikrų maisto produktų, pvz., jo geografiniame atlase Australija sudaryta iš įvairių rūšių krevečių, Kinija iš įvairiaspalvių makaronų „nūdlų”, Italija iš skirtingų veislių pomidorų, Japonija iš įvairių jūros dumblių ir t. t. Taip pat maisto dizainą Henry pasitelkia kaip įrankį vizualizuoti socialines pasaulio žaizdas ir šašus, tokius kaip socialinė nelygybė, badas (serija „Power Hungry”) ar mirties bausme nuteistųjų kalinių paskutinė vakarienė (serija „No Seconds”). Gramatika – dar viena mokslinė sritis, kuriai Henry Hargreaves suteikė maisto skonio ir spalvos, pvz., jis sukūrė visą alfabetą ir šriftus iš šviežios bekonienos („The Bacon Alphabet”). Tiesa, dar nė vienas pasaulio dizaineris šiuo šriftu nepasinaudojo…

Tuo tarpu maisto dizainerė iš Paryžiaus Emilie Guelpa (www.griottes.fr) ir menininkė Alison Anselot (www.alisonanselot.com) iš Belgijos kiekviena atskirai tyrinėja spalvų mokslo teritorijas, ieškodamos bendro ryšio su kulinarija. Sistematizuotą spalvinę sistemą „Pantone”, kuri paprastai naudojama poligrafijoje ar tekstilėje, jos suporavo su įvairiausiais desertais, vaisiais, daržovėmis ir kt. Kiekviena pantono paletės spalva turi savo numerį, o dabar tokį numerį turi ir, pavyzdžiui, prancūziškas suflė, midijos, braškės, vyšniniai pomidorai, itališki tagliatelle makaronai ir kiti patiekalai. Visi jie užfiksuoti spalvingose pantono paletės kortelėse.

Kvantinė fizika ir maisto dizainas – neįmanomas derinys tampa įmanomas, kai į šį derinį įsivelia žmogus, kuris kvantinę fiziką studijavo pas garsųjį anglų fiziką Stephen Hawking, dirbo „Microsoft” vyriausiuoju technologijų strategu, padarė per 500 išradimų, bet buvo toks didelis kulinarijos ir dizaino maniakas, kad viską metęs pasinėrė į molekulinės virtuvės pasaulį. Tai amerikietis Nathan Myhrvold, sukūręs įspūdingiausią kada nors matytą sunkiasvorių knygų seriją – „Modernist Cuisine: The Art and Science of Cooking” (www.modernistcuisine.com).

Kiekvienas knygos puslapis yra lyg atskiras meno kūrinys, moksliškai paaiškinantis ir vizualizuojantis receptų kūrimo, maisto gaminimo ir laikymo procesus. Kas nutinka daržovėms, kai jos apdorojamos garuose? O mėsai, kai ji paskrunda? Kaip iš vidaus atrodo maisto gaminimas vakuume – „sous-vide”? Tikra avangardinė kulinarija. 2648 puslapių – tokios apimties yra šis maisto, dizaino ir mokslo šedevras, kurtas trejus metus kartu su 30-ies žmonių komanda ir tapęs daugiau nei pačia geriausia maisto dizaino knyga.

Parašykite komentarą