Susitikimas kūrybos miško proskynoje

Praėjusi savaitė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose buvo įsimintina. Atidarius Salvadoro Dali kūrinių parodą, pretenduojančią tapti vienu iš šių metų uostamiesčio kultūros įvykių, jau kitądien meno mėgėjai rinkosi į dar dviejų autorių vernisažą.

E.O’Kane’o erdvinė instaliacija iš medinių elementų – antrojo aukšto ekspozicijos centras. Algirdo Kubaičio nuotr.

E. O’Kane’o erdvinė instaliacija iš medinių elementų – antrojo aukšto ekspozicijos centras. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pastarasis pirmajame aukšte karaliaujančio klasikinio moderno estafetę perdavė antrajame įsikūrusiam kontempliuojančiam ir akį traukiančiam šiuolaikiniam menui. Pastarajam atstovauja lietuvis tapytojas Adomas Danusevičius bei airių menininkas Eamonas O’Kane’as.

Artrokas su moderno korifėjumi

„Akį traukiantis” – iš principo tautologiškas epitetas meno atžvilgiu, tačiau šiuolaikiškos išraiškos rezultatai neretai verčia naujai patirčiai lyg ir atvirą, bet ne visuomet jai pasirengusį lankytoją bejėgiškai žvalgytis po aktualiojo meno ekspoziciją, ieškant už ko užsikabinti. Išsigelbėjimą apgaulingai žadančios videonstaliacijos – toks pažįstamas ekranas! – padėties nepalengvina. Kad ir kaip norėtųsi netikėčiausiu būdu paskatinti žiūrovą giliai susimąstyti apie būtovės slėpinius ir visuomenes ydas, iki logikos etapo ištveria ne kiekvienas pasiryžęs brautis per kūrybiškumo brūzgynus.

Šis dramatiškas pasažas – ne apie aktualias KKKC parodas, kurias aplankyti turėtų visi, iš meno laukiantys jaukios šviesos. Situacija, anot KKKC direktoriaus menotyrininko Igno Kazakevičiaus, vadintina artroku, mat dviejuose Parodų rūmų aukštuose šiuo metu sukasi skirtingi, susiję bei viltingai nuteikiantys meno laikotarpiai: moderno korifėjus S.Dali bei jaunieji tendencijų kūrėjai.

Kur plyti bekraštė vienatvė

Čia iš tiesų šviesu. A.Danusevičiaus „Kamufliažiniam vyriškumui” skirtoje salėje – dar ir erdvu tarsi sporto aikštyne, kuriame tarp aukštos kokybės dangų bei inventoriaus, tarp nuolatinių treniruočių bei pergalių triumfo arba pralaimėjimų ašarų, anot parodos kuratorės Laimos Kreivytės, plyti bekraštė sportininko vienatvė.

O vyriškąją tapatybę nagrinėjantys paveikslai, iš tolo provokuojantys šiuo tuo pažįstamu, per arti neprisileidžia: veidai juose – neįžiūrimi, o situacijos – gana privačios, prašančios pirma perkratyti stereotipus ir požiūrį, užuot drąsiai lipdžius senąsias etiketes.

E.O’Kane’o kūrybos retrospektyva „And Time Begins Again” apžvelgia šiemet 40-metį pasitinkančio autoriaus veiklą nuo 2000-ųjų, nors, kaip akcentavo I.Kazakevičius, atrodo gimusi vienu įkvėpimu. Įvairi, bet vientisa, turininga, bet išbaigta – pažįstamų, bet naujai skambančių struktūrų mini visata, besisukanti apie įspūdingą erdvinę instaliaciją.

Narsto natūrą ir kultūrą

Natūra bei kultūra – E.O’Kane’ą ypač dominanti opozicija, kurią jis analizuoja įvairiausiomis formomis, technikomis (nuo piešinių iki instaliacijų) bei lygmenimis. Jo piešiami išlakūs medžių kamienai, pavyzdžiui, primena biologijos vadovėlius, o iš medinių elementų sukonstruota instaliacija – chemijos laboratorinius darbus nagrinėjant kristalų bei atomų struktūras.

Beje, I.Kazakevičius patarė parodą pradėti apžiūrinėti nuo animacinio filmuko, kuriame pagal jiems žinomą tvarką spiečiasi, į derinius jungiasi ir vėl išyra vaikams žaisti skirtos spalvotos figūrėlės – garsus vokiečių pedagogo, vaikų darželio išradėjo Friedricho Fröbelio palikimas, ne tik tapęs ankstyvojo kūrybiškumo ugdymo klasika, bet ir įkvėpęs abstraktųjį meną bei bauhauzą. Edukacija – galinga jėga. Žengti į kūrybos tankmę geriausia tarsi pasakos herojui žymintis kelią pažinimo akmenukais – šitaip drąsiau. Ir tikslingiau.

S.Dali darbai bus eksponuojami iki kovo 1 d., A.Danusevičiaus ir E.O’Kane’o kūrinių parodos veiks iki kovo 13-osios.

Leave a Reply