Vandalizmo aktas Ermitaže įrašė Lietuvą į pasaulinę meno istoriją

Birželio 15 d. svarbi Lietuvos istorijai ir jos meno istorijai dėl dviejų įvykių: 1940 m. šią dieną į Lietuvą įžengė raudonoji armija, taip okupuodama nepriklausomą valstybę ir pažeisdama jos piliečių laisves, o 1985 m. Bronius Maigys tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Ermitažo muziejuje įvykdė garsiai nuskambėjusį vandalizmo aktą prieš pasaulinį meno šedevrą. Jis du kartus rėžė peiliu per Rembrandto „Danajos” paveikslą (1636 m.) ir jį apipylė sieros rūgštimi. „Danajos” restauravimas užtruko 12 metų.

Asmenine_Broniaus_Maigio_daiktu_kolekcija

Asmeninių Broniaus Maigio daiktų kolekcija. Organizatorių archyvo nuotr.

Abu šiuos įvykius ir jų pasekmes šiandien analizuoja menininkas Dainius Liškevičius Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje. Ekspozicijoje „Muziejus” jis pateikia savo interpretacijos versijas.

Politinio vandalizmo aktas Sovietų sąjungos buvo įvardintas kaip patologinis vandalizmas, o Bronius Maigys (g. 1937) uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Tačiau ši naujiena tuomet spėjo apskrieti viso pasaulio naujienų agentūras ir sukelti abejones dėl įvardijamų ir tikrųjų šios destrukcijos motyvų. Mat lietuvis kruopščiai planavo šį veiksmą ir pasirinko Raudonosios armijos į Lietuvą 1940 m. įžengimo datą.

D. Liškevičiaus projekte „Muziejus” yra skirta atskira ekspozicijos dalis, pasakojanti apie šį įvykį ir rekonstruojanti B. Maigio asmeninių daiktų kolekciją (pvz., audiokasetė su Hitlerio kalba, albumai su „Danajos” reprodukcijomis, Ermitažo planai etc.).

Taip pat D. Liškevičius sukūrė keletą kūrinių šiam veiksmui atminti ir permąstyti. Pavyzdžiui, videosinglas „Danaja”, kur menininkas gitara „pjausto” erdvę lyg B. Maigys paveikslą. Arba piešinių-komiksų serija, kurioje įvyksta įsivaizduojamas filosofo Jeano Paulio Sartre’o ir B. Maigio susitikimas Nidos kopose.

Dainiaus_Liskeviciaus_dedikuoti_kuriniai_Broniaus_Maigio_akcijai

Dainiaus Liškevičiaus dedikuoti kūriniai Broniaus Maigio akcijai. Organizatorių archyvo nuotr.

Paviljono komisaras ir kuratorius Vytautas Michelkevičius teigia, kad „tokiu būdu D. Liškevičius aktualizuoja Lietuvos istoriją ir pateikia ją naujoje šviesoje teigdamas, kad B. Maigys nebuvo vandalas, o menininkas, atliekantis meno destrukcijos aktą. Ši meno veikla, Vakaruose vadinama ikonoklazmu, buvo gerokai dažnesnė nei Sovietų sąjungoje. Tad D. Liškevičiaus teiginiai tarsi perrašo Lietuvos meno istoriją ir ją papildo naujais faktais”.

Projektas „Muziejus”, rodomas Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje, aktualizuoja svarbias Lietuvos istorijos datas ir taip tarsi perkelia mažos valstybės problemas į pasaulinę meno istoriją. B. Maigys siekė atkreipti dėmesį į politines Sovietų sąjungos problemas per meną, tuo tarpu D. Liškevičius pateikia naują sovietinio laikotarpio piliečio (menininko) laisvės interpretaciją ir per savo meno kūrinį svarsto tiek totalitarizmo, tiek ir naujojo patriotizmo problemas. „Muziejuje” jis pasiūlo bei įgyvendina savą modelį, kaip elgtis šiandieniniame nacionalinių ir geopolitinių konfliktų valdomame pasaulyje.

Jau 56-ą kartą vykstanti Venecijos meno bienalė yra vienas prestižiškiausių meno renginių Europoje. Ji vyksta kas dvejus metus nuo 1895 m., o Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 m. Šiemet ją apžiūrėti galima iki lapkričio 22 d., o Lietuvos paviljoną, kurį organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, – iki rugsėjo 30 d. Visas Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje naujienas galite sekti „Facebook” – www.facebook.com/LithuanianPavilion2015, taip pat interneto svetainėje www.museo.lt.

Leave a Reply