Urtės Jasenkos grafikos darbų paroda „Moteris yra ragana“

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) galerijoje 1H 2021 m. liepos 8 d. 17.30 val. atidaroma Urtės Jasenkos grafikos darbų paroda „Moteris yra ragana“. Renginio metu kartu su Agne Monti bus galima pasigaminti savąjį talismaną.

Urtė Jasenka. Raganos
Urtė Jasenka. Raganos

Dailininkė Urtė Jasenka paskutinius metus praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis bei pasakomis. Sukauptos žinios atsispindėjo menininkės kūryboje, piešiniuose. Nauji personažai, temos ir specifinės iliustracijos kėlė žmonių susidomėjimą ir dar sykį patvirtino, koks ryškus yra poreikis atsigręžti į mūsų tautos šaknis. Visgi mitologija yra pagrindinis šaltinis kultūrai pažinti. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį ir ateitį, save ir visą gyvenimą. Lietuviai turi archetipinę atmintį, glūdinčią širdyje, kuri pasireiškia ir yra juntama net ir kasdieniame gyvenime.

Menininkę ypač sudomino mistifikuotas moters (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir t. t.) įvaizdis, siejamas su šiemet prisiminta Marija Gimbutiene ir jos iškelta Motinos Deivės teorija.

 „Senosios Europos deivės nebuvo žmonos, mylimosios ar dukterys, kaip indoeuropietiškame, patriarchalinės kultūros panteone, bet motinos, karalienės, „ponios“, teikiančios gyvybę, gerovę, laimę, nelaimę, sveikatą ir ligą, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką. Jos skiriasi nuo indoeuropietiškų panteono gražuolių Aušrinės ir Saulės, dėl kurių varžosi dievai Perkūnas ir Mėnulis, Dievo sūneliai. Priešindoeuropietiškame dievų panteone vyriškieji dievai egzistuoja, bet tik kaip antriniai, jie nevaldo, nekuria, nekontroliuoja“, – rašoma Marijos Gimbutienės knygoje „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“. Iškeltos idėjos verčia permąstyti daugybę dalykų apie moters gyvenimą, būtį, raišką, jos svarbą, jėgą, laisvę ir ypatingą vaidmenį pasaulyje.

Urtė Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės / laumės raganos pasaulį, jos kosmologiją, nagrinėja bendrą laukinės moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kviečia kiekvieną moterį ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną moterį.

Apie autorę:

Urtė Jasenka (g. 1993), jaunosios kartos menininkė, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo ir 2014 m. baigė Norvegijos Manger folkehøgskule muzikos mokyklą, vokalo specialybę.

Dar mokykloje menininkė suformavo išskirtinį braižą, minimalistinį „pasaulį“, kupiną simbolikos, detalių, pasikartojančių elementų, gamtos motyvų, pasakojimų, minčių, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, bet tuo pat metu – tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorė kalba ne tik apie šviesią, bet ir tamsią žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka „sukaupia“ daug patirties, istorijų, o viską permąsčiusi, svarbiausias mintis palieka popieriaus lape. „Būti čia ir dabar, mėgautis tuo, kas duota – gera ar bloga – visa širdimi yra gyvenimo prasmė ir laisvė“, – sako jaunoji kūrėja. Nuo 2009 m. U. Jasenka aktyviai kuria ir organizuoja kolektyvines bei personalines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Norvegija, Vokietija, Italija). Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Paroda veiks iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Ievos Simonaitytės bibliotekos informacija

Leave a Reply