„Rūtų“ galerijoje – Mindaugo Pupelio „Kolektyvinė vienatvė“

Uostamiesčio „Rūtų“ galerijoje (Danės g. 9, Klaipėda) 2022 m. gegužės 6 d. 17.30 val. atidaroma jaunosios kartos tapytojo Mindaugo Pupelio tapybos paroda „Kolektyvinė vienatvė“. Maloniai kviečiame!

Mindaugas Pupelis. Tikėjausi ne to, kita vertus, tiek jau to. Drobė, mišri technika, 100x80 cm
Mindaugas Pupelis. Tikėjausi ne to, kita vertus, tiek jau to. Drobė, mišri technika, 100×80 cm

Mindaugas Pupelis – jaunosios kartos tapytojas, gimęs 1995 m. Klaipėdoje. 2014–2018 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo Monumentaliąją dailę (freską-mozaiką), 2019–2021 m. įgijo įvietinto meno (freska-mozaika) magistro laipsnį.

Dailininko polinkis į monumentalųjį meną užsimezgė dar jaunystėje, kuomet vaikinas pradėjo kurti grafičius. Pastarieji buvo tarsi pirmoji neformali meno mokykla, kurioje būsimasis dailininkas susipažino su kompozicija ir spalvomis.

Glaudus ryšys su gatvės menu išliko iki šiol. Šiandieninėje savo kūryboje dailininkas susieja dvi iš pirmo žvilgsnio kontrastingas meno rūšis – molbertinę tapybą bei sienų meną. Suderinęs tradiciją ir inovatyvumą, nuolat ieškodamas naujų meninės raiškos priemonių, dailininkas kuria atpažįstamą meninį stilių. Mindaugas neapsiriboja viena technika, priešingai, pasitelkia tiek tradicines tapybos (aliejus, akrilas), tiek gatvės meno (purškiami dažai, markeriai) priemones. Tokiu būdu paveikslai tampa išraiškingi ir daugiasluoksniai – juose mainosi monumentalios figūratyvinės kompozicijos, dideli vienspalviai plotai, ryškūs kontūrai, kontrastingas koloritas bei grafikos elementai.

Idėjine prasme Mindaugo kūryba yra lyg kasdienybės dienoraštis, fiksuojantis iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus, tačiau pačiam menininkui brangius buities elementus. Anot autoriaus, idėjos kūriniams atsiranda stebint aplinką, žmones bei save patį. Paveiksluose aptiksime gausybę šiuolaikinės visuomenės personažų, kuriems visiems būdingas egzistencinės melancholijos dvelksmas. Iš tiesų, vienatvės tema yra fundamentali Mindaugo kūryboje. Vienatvė lydi kiekvieną personažą, o kasdienybės monotonija persmelkia visus vaizduojamus siužetus.

Paveikslų veikėjai tarsi išgyvena vidinį konfliktą – tarp to, kokie yra, ir to, kokie nori pasirodyti aplinkiniams. Pastarajam dvasiniam prieštaravimui perteikti dailininkas pasitelkia zoomorfinius motyvus, kurie tampa aliuzijomis į socialines kaukes. Tuo tarpu vaizduojami siužetai yra lyg surežisuotos mizanscenos, kuriose veikėjai bando įvairiais būdais (vartodami alkoholį, sėdėdami bare, bendraudami) pabėgti nuo vienatvės. Galiausiai paguodą randame suvokime, kad visi kolektyviškai dalijamės egzistencine atskirybe.

Ne mažiau įdomūs Mindaugo kuriamų paveikslų pavadinimai – literatūriški, asociatyvūs ir neretai šmaikštūs. Tai lyg lakoniški pasakojimai, atskleidžiantys subjektyvias dailininko būsenas – vienatvės jausmą, kasdienybės monotoniją, melancholiją ar emocinį nuovargį.

Menotyrininkė Agota Bričkutė

Paroda veiks iki birželio 6 d.

Leave a Reply