„Rūtų“ galerijoje – Andriaus Tarasevičiaus „Tarp formos ir tuštumos“

Uostamiečio „Rūtų“ galerijoje (Danės g. 9, Klaipėda) 2021 m. gruodžio 8 – 2022 metų sausio 31 d. veiks personalinė Andriaus Tarasevičiaus kūrybos paroda „Tarp formos ir tuštumos“.

Andrius Tarasevičius. Be pavadinimo. 92x79 cm
Andrius Tarasevičius. Be pavadinimo. 92×79 cm

Andrius Tarasevičius – jaunosios kartos tapytojas ir pedagogas, gimęs 1988 m. Klaipėdoje. 2011 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos bakalauro laipsnį. Nuo 2014 m. dėsto tapybą Adomo Brako dailės mokykloje.

Pirmą kartą „Rūtų“ galerijoje pristatoma personalinė A. Tarasevičiaus darbų paroda praplečia tradicinės tapybos ribas iki performatyvaus veiksmo. Parodoje specialiai įmontuotas apšvietimas pabrėžia judėjimą tarp vaizduojamų objektų bei jų nebūties, išnykimo. Pastaroji dinamika kuria unikalią metamorfozę, kismą, kuris neturi baigties. Nepaliaujama šviesos bei tamsos kaita transformuoja paveiksluose esančias formas, įvairiai jas iškraipo ir neleidžia žiūrovui priartėti prie galutinių išvadų.

Parodoje žiūrovo akį virpina ir netipiška pačių tapybos kūrinių stilistika, kurią būtų galima pavadinti psichodeliniu siurrealizmu. Pasitelkdamas ryškius fluorescencinius dažus, smulkų, kaleidoskopišką potėpį, autorius kuria fantastiškas, abstrahuotas formas, išnyrančias iš pasąmonės gelmių. Menininko darbuose gausu psichodelinių įvaizdžių, suteikiančių darbams sapno estetikos. Nenuostabu, kad tarp menininko inspiratorių puikuojasi tokie vardai kaip žymiausias ispanų siurrealistas Salvadoras Dali (1904–1989), lenkų kilmės distopinio siurrealizmo atstovas Zdzisław Beksiński (1929–2005) bei biomechanišką meną kūręs šveicaras Hans Ruedi Giger (1940–2014). Nepralenkiama Vincento Van Gogo spalvų teorija yra didžiausias autoritetas ir A. Tarasevičiui.

Netradicinis ir dailininko tapybos procesas, kurio metu menininkas įvairiai lieja, pila bei sluoksniuoja dažus. Tačiau tai nėra atsitiktinis procesas, o veikiau suvaldytas ir sukontroliuotas kūrybinis veiksmas. Anot menininko, jis neprisiriša prie vaizduojamo objekto, dažniausiai pasikliauja improvizacija, kuri vėliau išsivysto į vaizdinius. Tokiu būdu menininkas siekia užčiuopti tą trapią liniją tarp objekto ir abstrakcijos.

Dailininkas buvo surengęs tapybos darbų parodas Klaipėdos apygardos teismo vitrinoje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje, kavinėje „Kava ir menas”, restoranuose „Eldrado” bei „Penn Station”.

Menotyrininkė Agota Bričkutė

Leave a Reply