Rūtos Jusionytės „Pusryčiai ant žolės”

2019 m. lapkričio 7 d. 19 val. galerijoje „Menų tiltas” (Užupio g. 16, Vilnius) atidaroma Rūtos Jusionytės (Prancūzija) paroda „Pusryčiai ant žolės”. Menininkės kūrybos 20-mečio jubiliejaus proga rengiamoje parodoje pristatomos naujausios skulptūros bei tapyba, akcentuojant naują autorės kūrybos etapą – monumentalią skulptūrinę instaliaciją „Pusryčiai ant žolės”.

Ruta_Jusionyte_Pusryciai_ant_zoles

Rūta Jusionytė, „Pusryčiai ant žolės”, 2019 m.

Rūtos Jusionytės mįslinga paroda „Pusryčiai ant žolės” yra Eduard Manet eponiminio kūrinio variacija. Parodos autorės skulptūrinėje instaliacijoje aplink žaidimų lentą – tam tikrą monopolio rūšį su trimis mažyčiais namais ir dviem obuoliais – sėdi šeši personažai. Trys iš jų yra žmogaus ir gyvūno hibridai: vienas su dramblio galva, kitas – su kiškio, o paskutinis – su lokio. Kitos trys – moterys, viena rankose laiko žuvį, kita – kiškį.

Priešingai nei Manet atviroje scenoje, kai moterys priešakyje nuginkluoja žiūrovą nuožmiu žvilgsniu, čia moteriškos nuogybės yra pridengtos. Tačiau paslaptimi pridengtas nuogumas kartu atveria visos scenos erotinį matmenį.

Šis žaidimas yra be aiškių ar apibrėžtų taisyklių, kaip paties gyvenimo metafora, atskleidžianti vyrus ir moteris siejančius ryšius. Kaip obuolys simbolizuoja pagundą ir norą, gyvenimo instinktą, namai – saugumą, taip kiškis, lokys ir dramblys pabrėžia prieštaringus siekius. Šiame gyvenimo žaidime tokie jaudinantys ir žiaurūs faktoriai kaip aistra ir protas, troškimas ir intelektas, instinktas ir pareiga susilieja ir priešinasi vienas kitam. Šiame harmoningame rate geidžiamas yra kiškis, apsauga dvelkia lokys, o išmintimi – dramblys. Jie gyvena kartu nuolatinėje įtampoje, įsitraukdami į neišvengiamą kovos žaidimą.

Pasak meno kritiko Mikaelio Faujouro, jei grožis R. Jusionytės darbuose egzistuoja, jis išreiškiamas labai savotiškai. „Pats žmogaus vaizdavimas, sąmoningai formuojamas Rūtos personažų grubumas turi savyje kažką neišbaigto, netobulo; tai labai toli nuo akademinio grožio koncepcijos, įkūnijančios idealumą ir mandagumą. Žvelgiant giliau, jos meno grožis remiasi į tai, kas parodoma ne tiesmukiškai, ne pataikaujant, bet kviečiant į kontempliaciją, – tai žmogaus silpnumas, trapumas; žmogus, kuris varstomas geismo, nerimo, nežinomybės, niekada neišvengia galimybės suklysti, bet svarbiausia ir reikšmingiausia – šis žmogus trokšta egzistuoti, megzti ryšį, mylėti, būti mylimas. Būtent taip – parodydama vidinį žmogaus trapumą – autorė kartu atskleidžia ir esmingą žmogaus orumą”, – menininkės kūrybą analizuoja M. Faujouras.

Paroda veiks iki gruodžio 20 d. Galerijos darbo laikas: II-V 12-19 VI, VII 12-18.

Galerijos „Menų tiltas” informacija

Leave a Reply