Prano Domšaičio dailės galerijoje – paroda „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“

LNDM Prano Domšaičio dailės galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) 2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaromoje parodoje „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“ (kuratorės dr. Tojana Račiūnaitė ir R. Urbonienė) pristatomi reikšmingiausi Australijos lietuvių menininko V. Rato kūriniai iš LNDM rinkinių.

Vaclovas Ratas (1910– 1973). Visatos fragmentas. II. 1966. Popierius, kolografija. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Vaclovas Ratas (1910– 1973). Visatos fragmentas. II. 1966. Popierius, kolografija. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Vaclovo Rataiskio-Rato (1910–1973) gyvenimo ir kūrybos kelias driekiasi per kelis žemynus: nuo Europos iki Australijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, visur palikdamas ryškų pėdsaką, o ypač – anapus pusiaujo. Dailininkas atvyko į Australiją, jau būdamas patyręs ir savo stilių suformavęs grafikas. Apie 1957-uosius, priėmęs Australijos pilietybę, jis pakeitė pavardę į trumpesnę formą „Ratas“, kurią jau ir anksčiau vartojo kaip kūrybinį pseudonimą.

Per dvidešimt trejus Australijoje praleistus metus dailininkas įsitvirtino didžiulės šalies grafikos istorijoje. Kartu su bendraminčiais subūrė Australijos dailininkus-grafikus į pirmąją pokarinę visos Australijos grafikos parodą, buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos (Sydney Printmakers) kūrėjų, priklausė Australijos šiuolaikinio meno draugijai (Contemporary Art Society), dalyvavo šių draugijų parodose. Parengęs ir publikavęs albumą „Vienuolika lietuvių menininkų Australijoje“, jis tapo pirmuoju profesionalios Australijos lietuvių dailės metraštininku ir propaguotoju.

Vaclovas Ratas (1910– 1973). Paukštis. 1972. Popierius, spalvota monotipija. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Vaclovas Ratas (1910– 1973). Paukštis. 1972. Popierius, spalvota monotipija. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

V. Rato talentą formavo lietuviškoji grafikos mokykla. Kartu su Viktoru Petravičiumi, Pauliumi Augiu-Augustinavičiumi ir Telesforu Valiumi, anot Kazio Bradūno, V. Ratas priklausė „didžiajam ketvertukui“ – keturių reikšmingiausių tarpukario Lietuvos grafikų grupei. V. Rato individualus stilius radikaliai keitėsi emigracijoje, jį veikė Europos dailės modernizmo srovės, ypač – kitoniška mitinių tikėjimų persmelkta Australijos gamta ir gyvūnija, aborigenų meno tradiciniai motyvai.

Parodą sudaro trys stambios teminės dalys, skirstomos į smulkesnius segmentus. Pirmoje dalyje – „Rūsti pasaka“ lietuviškojo ir vokiškojo (emigracijos) laikotarpių V. Rato kūryba atskleidžiama per du svarbiausius, didžiausią tarptautinį pripažinimą pelniusius literatūros kūrinius apipavidalinusius ciklus: „Jūratė ir Kastytis“ ir „Dvylika brolių“. Antra dalis „Mito nuojauta“ aprėpia skirtingos technikos ir stilistinės raiškos atspaudus, dailininko sukurtus gyvenant anapus pusiaujo, daugiausia Perte ir Sidnėjuje. Parodoje jie sugrupuoti akcentuojant dažniausiai aptinkamus ar įstabiausius, įsimintiniausius motyvus egzotiška Australijos gamta ir aborigenų kultūra susižavėjusio dailininko kūryboje. „Mito nuojauta“ jungia keturias potemes: „Kelionė laivu“, „Mimi dvasios ir jų palydovai“, „Paukščiai ir jų horizontai“, „Apie jautį ir kitus gyvūnus“. Trečią parodos dalį „Taškas, linija, dėmė“ sudaro du segmentai, vienas jų metaforiškai įvardytas „Augalų laikas“, o kitam suteiktas vieno paskutinių V. Rato kurtų ciklų pavadinimas „Visatos fragmentai“.

Parodą lydi ir papildo naujai parengta publikacija – dailėtyrininkės R. Urbonienės sudarytas Vaclovo Rato kūrybai skirtas leidinys, išsamiai supažindinantis su jo gyvenimo ir kūrybinės biografijos faktais, nušviečiantis plačią iškilaus menininko kūrybos retrospektyvą.

                                                            Regina Urbonienė

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 23 d.

LNDM Prano Domšaičio dailės galerijos informacija

Leave a Reply