Paroda apie ypatingą Palangos šimtmetį: pokyčių kaleidoskopas

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) 2021 m. rugsėjo 15 – gruodžio 12 d. eksponuojama paroda „Palanga mūsų“.

Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m. LNM nuotr.
Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m. LNM nuotr.

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Paroda, pristatoma Jono Šliūpo muziejuje, pasakoja apie įvykius, nutikusius prieš šimtą metų – kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi.

„1921 m. pavasario dienomis spauda skubėjo džiaugtis iškilminga Lietuvos pareigūnų sutiktuvių švente „MŪSŲ Palangoje“. Vis dėlto prireikė laiko, kad Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų ir vėlesnės nežinios nualintas kraštas taptų pamėgta traukos vieta, o vietos gyventojai prisitaikytų prie įvykusių pokyčių“, – pasakoja istorikė.

Palanga – buvęs piečiausias Latvijos pajūrio miestelis – bėgant laikui tapo Lietuvos vasaros sostine. Tiesa, anot parodos kuratorės, šis atostogų romanas tarp poilsiautojų ir miesto mezgėsi lėtai: tik ketvirtajame dešimtmetyje kurortas pradėjo sulaukti didesnių srautų atvykstančiųjų ir sparčiai augti bei modernėti. Iki tol kraštas keitėsi pamažu, bet dramatiškai: Palangoje pasikeitė iškabos, išvyko nepritapę senbuviai, buvo suremontuotos per karą apardytos vilos, iškilo Šventosios uostas, pradėtos grįsti ir apšviestos gatvės, atsigavo ankstesnieji ir kūrėsi nauji verslai, vėl pravėrė duris valgyklos ir kavinės. Būtent šis pokyčių kaleidoskopas ir pristatomas parodoje „Palanga mūsų“.

Retos nuotraukos, palangiškių pasakojimai, įdomūs dokumentai supažindina su Palangos krašto lietuviais, latviais, žydais, lenkais, prieš šimtą metų pradėjusiais naują gyvenimą Lietuvoje. Lankytojai sužinos, kaip po 1921 m. iš naujo formavosi demokratiškas, kuklus, bet brangokas kurortas, kodėl 1923 m. Palangoje atsirado Simpsono gatvė, kokie unikalūs verslai klestėjo pirmajame Lietuvos pajūrio ruože, kaip prieš šimtą metų mokinių ekskursijos pasiekdavo pajūrį ir ar tikrai Palanga – tik „mūsų“?

Apžiūrėję parodą lankytojai galės sudėlioti Palangos krašto vaizdų dėlionę.

Dauguma parodos eksponatų – iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, tačiau nemažai jų pasiūlė ir kitos Lietuvos paveldo saugyklos. Muziejus dėkoja visoms parodos partnerėms, maloniai pasidalijusioms Palangos krašto praeities ženklais.

Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos.

Leave a Reply