Olenos Liberty paroda „Ugnies ir plieno miestas – Mariupolio gynėjų veidai“

2022 m. liepos 6–9 dienomis Klaipėdoje vyksiantis tarptautinis džiazo festivalis šiemet bus kitoks nei įprastai. 28-ąjį kartą organizuojamo, daugelio improvizacinės muzikos mėgėjų laukiamo renginio programoje itin didelis dėmesys skiriamas Ukrainos kūrėjams ir atlikėjams. Festivalio organizatoriai neapsiribojo muzikine programa, jie nusprendė atiduoti duoklę ir vizualiojo meno kūrėjams bei jo gerbėjams.

Olena Liberty. Organizatorių archyvo nuotr.
Olena Liberty. Organizatorių archyvo nuotr.

Liepos 5 d. 18.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) Saulės laikrodžio kiemelyje atidaroma dailininkės iš Ukrainos, „Azovo“ pulko savanorės Olenos Liberty paroda „Ugnies ir plieno miestas – Mariupolio gynėjų veidai“.

Olena Liberty iš Kijevo į Mariupolį atvyko 2015-aisiais „Azovo“ pulko kvietimu. Pirmoji okupantų invazija nesunaikino šio miesto, tačiau žmonių sąmonėje paliko daug negyjančių žaizdų. Skaudūs pasakojimai ir neblėstantis dėkingumas šio miesto gynėjams menininkę inspiravo nutapyti freską „Laiko dvasia“. Šioje freskoje buvo pavaizduoti Ukrainos sukilėlių armijos ir „Azovo“ pulko kariai, pasiaukojančiai kovęsi už savo gimtojo krašto laisvę. Tąkart jiems pavyko išsaugoti Mariupolį – 2014 m. birželio 13 d. Ukrainos gynėjai išvijo iš miesto įsibrovėlius. Mariupolio istorija ir jo gynėjų ryžtas iki sielos gelmių palietė menininkę ir ji nusprendė likti savanorių gretose. Dvejus metus Olena paskyrė tam, kad padėtų mariupoliečiams pamiršti patirtą karo siaubą ir paskatintų pradėti gyventi iš naujo, nesibaiminant grėsmingos kaimynystės – ji dirbo štabe, padėjo kovotojams, organizavo renginius ir tapė, tapė…

Antroji Rusijos invazijos banga nušlavė nuo žemės paviršiaus kadaise klestėjusį Ukrainos uostamiestį, paversdama jį miestu vaiduokliu, alsuojančiu skausmu ir liūdesiu. Tačiau Olena Liberty nenustojo dažais ir  teptuku „rašyti“ tragiško likimo miesto metraščio. Atvykusi į Mariupolį nupiešti vienos freskos, dabar šio miesto atminimui ji skiria ištisas parodas. Viena iš jų bus pristatyta ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė prisipažino, kad mintis organizuoti šią parodą kilo labai netikėtai ir prireikė konsoliduoti visas jėgas, kad spėtų ją surengti prieš prasidedant festivalio renginiams. „Parodos įkvėpėju, pats to nežinodamas, tapo visuomenininkas ir prodiuseris Mantas Bertulis, į Ukrainą vykęs su humanitarine misija. Pamačiusi jo pasidalinta informacija socialiniuose tinkluose nusprendžiau, kad privalome Olenos Liberty kūrinius pristatyti Lietuvoje“, – pasakoja I. Grubliauskienė.

Aktorė Olesja Žurakovskaja. Organizatorių archyvo nuotr.
Aktorė Olesja Žurakovskaja. Organizatorių archyvo nuotr.

Parodos metu lankytojai galės susipažinti su Olenos Liberty kūryba ir paklausyti ukrainiečių aktorės Olesjos Žurakovskajos skaitomų ištraukų iš žurnalistės Nadeždos Suchorukovos „Mariupolio dienoraščio“. Nadeždai likimas lėmė išgyventi Mariupolio šturmą. Šie dramatiški įvykiai sugulė į dienoraštį, publikuojamą socialiniuose tinkluose ir tarsi virusas pasklidusį po visą pasaulį. Žurnalistės rašytiniais išgyvenimais žmonės masiškai dalinosi socialiniuose tinkluose, ištraukas iš „Mariupolio dienoraščio“ Europos Parlamente skaitė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir nėra nė vieno, kurio šie liudijimai nebūtų privertę susimąstyti. „Esu tikra, kad greitai mirsiu. Tai dienų klausimas. Šiame mieste visi nuolat laukia mirties“, – kovo mėnesį, slėpdamasi lediniame rūsyje, rašė Nadežda. Šiandien ji rado saugų prieglobstį Klaipėdoje ir naudojasi galimybe skleisti žinią apie miestą, kurio nebėra.

Klaipėdoje laikinai apsistojo ir garsi Ukrainos aktorė Olesja Žurakovskaja, visai neseniai vedusi pramogines TV laidas, vaidinusi populiariuose filmuose bei serialuose ir dirbusi Mariupolio dramos teatre, kurio griuvėsiuose iki šiol palaidoti šimtai Mariupolio žmonių, agresoriaus kariuomenei ciniškai apšaudžius pastatą su įspėjimu „Vaikai“. Skaitant „Mariupolio dienoraštį“ Olesjai nereikės pasitelkti aktorinio meistriškumo – niekas geriau už ją nesugebėtų perteikti Nadeždos išgyvenimų. Šios talentingos Mariupolio kūrėjos siekia perteikti savo asmeninius potyrius skirtingomis meninėmis išraiškomis, kad visas pasaulis sužinotų, ką šiomis dienomis išgyvena Ukraina.

Žodžiai „karas“ ir „džiazas“, artėjant 28-ajam Klaipėdos pilies džiazo festivaliui, bendrame kontekste skamba vis dažniau. „Prieš keletą metų turbūt geriausiai visiems pažįstamas švedų kilmės lietuvis Jonas Ohmanas pristatydamas savo knygą pabrėžė, kad „pavadinimas „Donbaso džiazas“ yra kaip hibridinio karo metafora, nes tai, kas vyksta, yra kur kas sudėtingiau, nei tiesiog važiuojantys tankai“. Išties, informacinė ir partizaninė kova Ukrainoje yra ne mažiau reikšminga nei ginkluotųjų pajėgų konsoliduoti veiksmai. Girdint istorijas apie benamius, renkančius tarą savadarbių sprogmenų gamybai, apie romus, nutempiančius okupantų techniką, arba močiutę, sugebėjusią konservuotų pomidorų stiklainiu numušti skrendantį priešų droną, supranti, kad tai yra tikra kovojančių žmonių išgyvenimo improvizacija – liūdnas džiazas“, – teigia I. Grubliauskienė.

Parodos partneriai: Klaipėdos tautinių kultūrų centras ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Klaipėdos pilies džiazo festivalio informacija

Leave a Reply