Lietuvos jūrų muziejuje – senoviniai kalėdiniai atvirukai iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos

Lietuvos jūrų muziejaus (Smiltynės g. 3, Klaipėda) centrinėje kasoje nuo 2022 m. gruodžio 16 d. eksponuojama prof. Liudo Mažylio kalėdinių atvirukų kolekcija, kviečianti į nostalgišką ir kiek sentimentalią kelionę po tarpukario Kalėdų pasaulį. Lankytojai, net neužeidami į muziejų ir neįsigydami bilieto, gali pamatyti 64 jautrios kolekcijos atvirukus. Jie apima didesnį nei 100 metų laikotarpį – anksčiausias datuotas 1918 m., vėliausi – jau iš XXI a.

Kalėdinis atvirukas iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos
Kalėdinis atvirukas iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos

Prof. Liudo Mažylio surinkti įvairių laikų kalėdinės tematikos atvirukai liudija XX a. įsitvirtinusią tradiciją: sveikinti vieniems kitus ne tik dovanomis, bet ir paštu siunčiant atvirukus. Su pašto plėtra paklausa teminiams atvirukams ėmė didėti, kartu plėtojosi ir jų gamyba bei įvairovė. Kita vertus, ėmė nusistovėti tam tikra įvairius atvirukus vienijanti simbolika. Eglutė, sniegas, kalėdiniai papuošimai, angelai – vaizduojami visais laikotarpiais. Taip pat dažnai atsiranda ir kiti augalai, šventinio stalo vaizdai, žvėreliai. Senesniuose atvirukuose dominuoja religinis turinys, o vėlesnio leidimo atvirukai jau pasižymi vaizdų įvairove. Užrašai ant atvirukų lietuviški, tačiau tik nedaugelis iš jų buvo spausdinami Lietuvoje, daugiausia – Vokietijoje bei Prancūzijoje. Tačiau kalėdinės spalvos bei siužetai įvairiose Europos valstybėse tarpukariu ne kažin kuo skyrėsi.

Kalėdinis atvirukas iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos
Kalėdinis atvirukas iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos

Sovietmečiu Kalėdų šventimas buvo draudžiamas, įsigalėjo sveikinimai su Naujaisiais metais. Tai  rodo ir keletas eksponuojamų to laikotarpio atvirukų.

Prof. Liudas Mažylis, pristatydamas šią kolekciją, pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, jog jų šeimoje nebuvo įpročio ką nors išmesti, deginti ar kitaip naikinti. O vieną dieną ėmė ir atėjo mintis visa tai, kas susikaupė, kaip nors susisteminti. Natūralu, kad susidėliojo pagal epochas, chronologiškai. Vėliau kolekcija pradėjo augti papildant ją ir įsigytais atvirukais. Kai kurie iš jų yra kitos – pašto antspaudų – kolekcijos dalis. 

– Į seną, paštu atkeliavusį atviruką visada verta įsižiūrėti kuo įdėmiau, – sako profesorius. – Ten bus kokio nors artimo žmogaus, o gal ir visuomenei žinomo veikėjo, rašytas tekstas. Įdomus ir pašto antspaudas – galbūt uždėtas vietovėje, kurioje seniai nebėra pašto skyriaus. Na ir, žinoma, atviruko piešinys laikui bėgant mums pasakos apie tą epochą, kai jis buvo pieštas. Kolekcija nėra baigtinė, ji po truputį vis auga. Atvirukų „komercinę“ vertę nusakyti sunku. Jei vertingiausiu laikytume seniausią kolekcijos atviruką, tada tai būtų „patriotinis“ atvirukas su LDK kunigaikščių atvaizdais. O kolekcininkui labai dažnai vertingiausias tas, kurio kol kas dar nepavyko, bet labai jau norisi įsigyti…

Dabar prof. L. Mažylio kolekcijoje maždaug kas ketvirtas atvirukas yra susijęs su Šv. Kalėdomis – tiesiog todėl, kad būtent šia proga žmonės dažniausiai sveikindavo vieni kitus.

Parodoje pristatoma tik nedidelė kalėdinių atvirukų kolekcijos dalis. Tačiau kiekvienas atvirukas yra kuo nors ypatingas bei pasakoja istoriją, o kokią istoriją – linkima atrasti parodos lankytojams.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 8 d.

Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Leave a Reply