Etnokultūros centre – dvi parodos: senoji keramika ir geležinių kryžių piešiniai

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras lankytojus kviečia į dviejų parodų pristatymus: rugsėjo 27 d., penktadienį, 17.00 val. dirbtuvėse (Meno kiemas, Daržų g. 10) atidaromą parodą „Senosios keramikos pėdomis V” ir rugsėjo 30 d., pirmadienį, 18.00 val. Etnokultūros centre atidaromą menininkės, kūrėjos Irenos Šarkuvienės piešinių parodą „Senieji geležiniai kryžiai”.

senoji_keramika_etnocentre1

Organizatorių archyvo nuotr.

Parodoje „Senosios keramikos pėdomis V” eksponuojamos Mažosios Lietuvos teritorijoje – Nidoje, Kaliningrado srityje bei Šventosios gyvenvietėje rastų akmens amžiaus keramikos dirbinių replikos – rekonstrukcijos. Atskirą grupę sudaro bronzos bei geležies amžių Prūsų keramikos rekonstrukcijos. Eksponuojamos replikos padarytos VšĮ „Vilniaus puodžių cechas” organizuojamų vasaros Archajinių amatų stovyklų metu. Šioms stovykloms vadovavo keramikos meistrai Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė ir Dainius Strazdas, konsultavo archeologė Sigutė Mikšaitė.

Narvos kultūra tris tūkstantmečius – visą neolito ir senojo bronzos amžiaus pradžios laikotarpį (4800 / 3500 – 1800 / 1600 m. pr. Kr.) – buvo pagrindinė Rytų Baltijos regiono kultūra. Su ja siejamas pirmosios keramikos pasirodymas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Narvos kultūros indai iš kitų kultūrų dirbinių išsiskiria savo įspūdingomis formomis. Tai – dideli smailiadugniai puodai ir smulkūs pailgieji dubenėliai – lempelės. Analizuojant originalią medžiagą matyti, kad indai išskirtinai lengvi, porėti. Indo paviršius yra šviesus, o šukės vidus lūžyje – tamsus. Taip yra dėl nepilnai sudegusių organinių priemaišų, kurios yra vienas būdingiausių Narvos kultūros požymių.

Nedidelės, tačiau ryškios ir savitos Pamarių kultūros, susiformavusios vėlyvajame neolite (3100 / 2900 – 1800 / 1600 m. pr. Kr.), gyvavimo laikotarpiu keramikos formavimo masė buvo artima žvirgždinei mūsų kaimo keramikai. Molio masėje yra tiktai mineralinių priemaišų: dailesnių ornamentuotų puodų – smėlio arba labai smulkiai grūsto granito, didžiųjų „ūkinių” indų – gana stambaus granito. Pamarių kultūros keramika žavi formų gausa ir įvairove – tai įvairios amforos, taurės, plačiaangės puodynės, apskriti dubenys, pailgi dubenėliai ir mažieji puodukai.

Prūsų keramika pasižymi nepaprastu kruopštumu, ypač aukštu technologiniu lygiu. Ji formuojama iš grūstu granitu liesinto molio. Dalis indų gausiai dekoruoti, kai kurių paviršius prieš degimą nugludintas, žvilga.

Parodos autoriai: Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė, Jurgita Radžiūnaitė, Kristina Motuzienė- Matuzevičienė, Dainius Strazdas, Eglė Maskoliūnaitė, Polina Dudnikova, Onutė Volungevičiūtė.

Po parodos atidarymo „Vilniaus puodžių cecho” meistrai pakvies kartu lipdyti ir dekoruoti akmens amžiaus Pamarių kultūros indelius virvelinės keramikos būdu. Užsiėmimas bus kartojamas rugsėjo 28 d. šeštadienį 10 val. Būtina registracija tel. (8 46) 310022.

Paroda „Senosios keramikos pėdomis V” – vienas iš Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Mažosios Lietuvos amatystė” renginių. Ekspozicija Etnokultūros centre veiks iki 2019 metų pabaigos.

Parodoje „Senieji geležiniai kryžiai” eksponuojami Irenos Šarkuvienės piešiniai. Menininkė kapinių kryžius piešia nuo 1989 m. Senąsias kapinaites suranda važiuodama, keliaudama, žmonių pasiklausdama. Prieš trejus metus, pradėjusi intensyviau, pagal žemėlapį, lankyti regiono kapines, vis naujomis išlikusių kryžių fiksacijomis papildė jau gana gausią apie 70 vnt. kryžių piešinių kolekciją. Įkvėpimo ir ryžto tęsti šią misiją semiasi iš miško kapinaitėse surandamų kryždirbystės meno pavyzdžių, kurių ten niekas nebemato, jais nebesidomi. Autorės skvarbus žvilgsnis nukrypo į metalinius, nors jau nuvirtusius, surūdijusius, tačiau vis dar labai gražius kryžius. Šiais sakralinio liaudies meno (kryžių pagaminusį meistrą identifikuoti sunku) kūriniais, jų dekoro ir konstrukcijos elementais, kruopščiai išnagrinėtais ir užfiksuotais Irenos Šarkuvienės piešiniuose, galėsime gėrėtis Klaipėdos etnokultūros centre iki lapkričio 8 d.

Parodos lankymas – nemokamas.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

Leave a Reply