Etnocentre – paroda „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10, Klaipėda) kviečia aplankyti parodą „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“.

Parodos „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“ ekspozicijos fragmentas. Nerijaus Jankausko nuotr.
Parodoje „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“. Nerijaus Jankausko nuotr.

Kaltiniai kryžiai ir saulutės – tai mažosios architektūros paminklų viršūnės, atskleidžiančios tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, jose simboliškai užkoduotą prasmę. Kalviškoji kryždirbystė – neatsiejama dalis Lietuvos kryždirbystės meno, kurį prieš dvidešimt metų UNESCO įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Parodoje, kuri Klaipėdos etnokultūros centre veiks iki rugsėjo pradžios, galima išvysti visą šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės Lietuvoje įvairovę, atstovaujamą žymiausių Lietuvos kalvių iš visų etnografinių Lietuvos regionų.

Paroda suformuota iš kūrinių, sukurtų meninės kalvystės kūrybinėse stovyklose Užventyje, ir klaipėdiškio G. Černiausko darbų. Eksponuojamos 34 geležinių kryžių viršūnės. Vieni iš kūrėjų  artimai seka senąją tradiciją, kiti ją interpretuoja kiek laisviau.

Parodos autoriai: A. Degė, R. Gudaitis, A. Sodaitis, S. Špukas (Radviliškis), R. Grekavičius (Kaunas), A. Janulis (Ukmergė), A. Jukumas (Klaipėda), J. Kavaliauskas (Druskininkai), S. Kronis (Panevėžys), E. Latėnas (Vilnius), V. Mikuckis, Č. Pečetauskas, E. Sinkevičius (Mažeikiai), T. Pacaitis (Lazdijai), E. Pokvytis (Plungė), E. Rimkūnas, V. Slavinskas (Telšiai), D. Vilius (Šilutė), E. Vronskis (Daugpilis, Latvija), G. Černiauskas (Klaipėda).

Šiaudų sodai – viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Puošiami jie tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.

Parodoje eksponuojama 50 šiaudinių sodų iš visos Lietuvos. Tradicinių sodų meistrės Marijos Liugienės įkvėpti ir paraginti šiaudinius sodus riša didelis būrys entuziastų. Parodoje galime grožėtis 33 meistrų kūriniais.

Parodos autoriai: R. Dubakienė, R. Gelčienė, R. Ivanauskienė, J. Matuzonienė, D. Norvaišienė, R. Petkevičienė, A. Steikūnienė, R. Rotkevičius, N. Pivorienė, E. Kakaškienė, R. Lichadziauskienė, V. Bitinaitė-Stankevičienė, M. Liugienė (Vilnius), J. Aleknavičius (Vilniaus r.), V. Pugačiauskienė, A. Ilickienė (Varėnos r.), Z. Indriūnienė, I. Eitminavičienė, M. Rinkevičienė, R. Tutinienė (Utena), V. Riaubaitė-Mikelionienė (Kaunas), J. Bytautė (Zapyškis, Kauno r.), V. Sniečkuvienė (Vilkija), A. Narkevičius,  A. Narkevičiūtė, J. Šlajienė (Jonava), D. Lengvinaitė (Klaipėdos r.), R. Družienė (Panevėžio r.), B. Šeputienė (Skuodas), V. Šurnaitė (Joniškis), L. Rudžionienė (Kauno r.), J. Jauniuvienė (Šilutė), M. Macijauskienė (Klaipėda).

Paroda veiks iki rugsėjo 15 d. Darbo laikas: I–V 9–18 val.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

Leave a Reply