Apie laisvę ir jos sluoksnius. Meno projekto „3FREE” kuratorių diskusija
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) surengta ir gegužės 18-ąją KKKC Parodų rūmuose atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio meno paroda „3FREE” yra meno lauko dalyvių – menininkų, kuratorių ir organizatorių, žurnalistų ir apžvalgininkų, menotyrininkų ir meno kritikų, meno gerbėjų, stebėtojų ir vertintojų pokalbis apie laisvės schemą ir hierarchiją. Projekto pristatymas prasidėjo nuo Eurikos Masytės dainos „Laisvė”, ją atliko sopranas Julija Karaliūnaitė. Ričardo Rickevičiaus video-. Laisvės temą asmeninėse parodose apmąsto lietuvių grafikė Jūratė Rekevičiūtė, latvių menininkė Vika Eksta ir estas Alas Paldrokas, žinomas meniniu pseudonimu Anonymous Boh. Projekto juntinėje parodoje savo kūrinius eksponuoja dešimt Baltijos šalių menininkų: Severija Inčirauskaitė, Kristina Inčiūraitė, Žygimantas Augustinas (Lietuva), Kristapas Epneras, Ivaras Drulle, Vilnis Putrāmas ir Vladimiras Jakushonokas (Latvija), Taje Tross, Leonhardas Lapinas ir Peeteris Allikas (Estija). Projekto „3FREE” kuratoriai Liena Bondarė (Liena Bondare, Latvija), A. Paldrokas (Estija) ir Ignas Kazakevičius (Lietuva) surengė diskusiją apie laisvės fenomeno ir meno ryšį. Ją vedė šio projekto iniciatorius I. Kazakevičius. Laisvės dimensija I. Kazakevičius: Ar laisvė – tai kultūra, žemė, teritorija ir jas siejantys laikas? T. y. visa tai, kas sudaro istorinę dimensiją? L. Bondarė: Aš tikiu, kad galima jausti vidinę laisvę net ir esant labai nepalankioms išorinėms aplinkybėms ir atvirkščiai. Tai liudija labai daug dabarties ir praeities situacijų. Kartais brutali politinė sistema, diktatūra paskatina labai stiprios pogrindžio kultūros susiformavimą, pavyzdžiui, kaip dabar Rusijoje arba kaip buvo tarybiniu laikotarpiu. Kalbant apie kultūrą, teritoriją ir laiką mūsų projekto kontekste, mano pasirinkimas pagrįstas labai konkrečiu Latvijos žmonių jausmu žemei ir jų kultūros bei laiko suvokimu. Mano nuomone, ypač ryškus to pavyzdys yra V. Ekstos ir K. Epnero meno kūriniai. I. Kazakevičius: Kas yra laisvė – ieškojimas ar siekiamybė? Tai kelias „į” ar kelias „iš”? Galbūt laisvė yra santykio teorija, susitarimo reikalas, dalies savo įsitikinimų aukojimas dėl laisvės? L. Bondarė: Tam tikromis aplinkybėmis tai yra ir viena, ir kita. A. Paldrokas: Tiesą sakant, aš to net nelaikau aukojimu. Iš tiesų aš esu čia tam, kad galėčiau kiek įmanoma padėti visuomenei. Jei pacientas bijo gydymo ir mėgina sustabdyti jam atliekamą operaciją, gydytojas privalo tai padaryti prieš jo valią. Laisvės iliuzija I. Kazakevičius: Kiek ir ko negrįžtamai turėtume atiduoti, išmainyti, prarasti dėl laisvės? L. Bondarė: Jei šį klausimą užduotume asmeniui, kurio gyvybei nuolat gresia pavojus, nes jis gyvena karų draskomoje teritorijoje, koks, jūsų nuomone, būtų jo atsakymas? Ar kito asmens gyvybės paaukojimas dėl laisvės yra laisvė? I. Kazakevičius: Koks būtų pirmas asociatyvus žodis, kurį parašytumėte šalia žodžio „laisvė”? Galbūt laisvė – tai daugialypis kompleksas, kuris leidžia mums tiesiog suvokti ir kiekvieną kartą naujai išgyventi dabartinę epochą? L. Bondarė: „Liberté, égalité, fraternité” – laisvė, lygybė, brolybė. Tačiau iš esmės tai yra trumpalaikė iliuzija, kad galime patys rinktis ir susidoroti su savo pasirinkimo pasekmėmis. A. Paldrokas: Mūsų meno grupės „Non Grata” koncepcija yra nuolat kelti klausimus, nes būtent tai visuomenėje atskiria meną nuo pramogų. Aš užaugau viename iš autoritarinių režimų ir mačiau, kaip jis žlugo. Augant tokioje aplinkoje, žmogaus realybės suvokimas yra iškreiptas. Visi žino, kad egzistuoja realus gyvenimas, kurį jie gyvena kartu su savo draugais ir šeima, tačiau kartu egzistuoja oficiali dirbtinė realybė, kurioje asmuo dalyvauja už savo namų ribų. Greičiausiai būtent dėl šios patirties man susiformavo skeptiškas požiūris į visus paviršutiniškus dalykus. Laisvės formos I. Kazakevičius: Galbūt laisvė yra ne poreikis, o mada? Gal ji – tai žmonių sąmonėje išreikštas priklausymas savo laikmečiui, o ne šaliai, jos istorijai ir su tuo susijusioms vertybėms? L. Bondarė: Aš nemanau, kad laisvė gali būti įsprausta į siaurus nacionalizmo rėmus, trumpą laiko tarpsnį ar istorinį laikotarpį. Tai labiau yra tam tikros žmogaus galimybės, kurias galima plėtoti nepaisant išorinių aplinkybių. I. Kazakevičius: Ar laisvę galima sutapatinti su sąvokomis „Informacija”, „Tiesa”, „Lygybė”, „Technologijos”, „Kapitalas”? Mes žinome, kad laisvė gali būti politinė, asmeninė, akademinė, ekonominė, susirinkimų, asociacijų, masinės informacijos, religijos išpažinimo, žodžio, kūrybinė, sąžinės. Kurio tipo laisvė jums svarbiausia ir kodėl? Kuri laisvės forma turi būti svarbiausia mums visiems? L. Bondarė: Visos išvardytos laisvės rūšys yra svarbios, pageidaujamos ir būtinos, jei jos nepažeidžia kitų gyvų būtybių laisvės. A. Paldrokas: Didžiausia šių dienų pasaulio problema yra savicenzūra asmeniniu lygmeniu – žmonės nebetiki, kad gali patys asmeniškai rinktis ir įgyvendinti savo svajones. I. Kazakevičius: Ar kūrybinė laisvė yra lygi meno laisvei? L. Bondarė: Ne. A. Paldrokas: Meno vertė yra tai, kad jis gali pasiūlyti netradicines strategijas, kurias asmuo gali panaudoti savo kasdieniame gyvenime. Menininkas stengiasi padaryti pasaulį geresnį. Meno grupės „Non Grata” tikslas buvo ir tebėra sukurti tokią aplinką, kurioje žmonės galėtų laisvai paklausti savęs ir kitų: „Ką aš iš tiesų galvoju? Ko aš iš tiesų noriu?” Laisvė ir menas I. Kazakevičius: Gal menas yra laisvė savaime? L. Bondarė: Kaip neribota minties forma menas tikrai yra laisvė. A. Paldrokas: Menas suteikia galimybę pasijusti laisvam ir siunčia visuomenei signalus, kad jis gali būti galinga priemonė visoms gyvybės formoms ir disciplinoms, tokioms kaip socialinės struktūros, istorija, asmeniniai jausmai, nacionalizmas, mūsų fiziniai ir psichiniai poreikiai, raštiški ir neraštiški susitarimai, antropologija, geografija, filosofija, garsai, kvapai, troškimai, sintezė. Ir mes savo grupės veikloje stengiamės panaudoti visa tai ar kiek įmanoma daugiau. I. Kazakevičius: Ar menas galėtų būti atskaitos taškas, ribojantis mūsų galimybes iškilti aukščiau arba nukristi žemiau nustatyto lygmens, kai prarandame laisvę? L. Bondarė: Menas gali paskatinti mus pažvelgti į pasaulį kitaip, kaip niekas kitas nepaskatino to padaryti anksčiau ir kaip mes net nebūtume įsivaizdavę. A. Paldrokas: Menas yra nuolat besitęsiantis procesas. Kaip ir alchemija, turėjusi tikslą iš akmens padaryti auksą, o buvo atrasti tokie šalutiniai produktai kaip medikamentai, sprogiosios ar cheminės medžiagos, dažai, įrankiai, technologijos ir įvairūs mechaniniai įrenginiai. Tą patį galima pasakyti ir apie meną, kur proceso metu sukurti objektai yra tik šalutinis rezultatas. Pasaulis iš tiesų kinta tik dėl globalaus kūrybinio proceso. Todėl kasdienybės realybėje iškelta pradinė idėja atlieka antraeilį vaidmenį, nes paprastai ji tik inicijuoja tam tikrą procesą. I. Kazakevičius: Kaip nustatyti realų „laisvės kiekį” visuomenėje? Menas įkūnija ar sukuria laisvę, o gal – tik jos iliuziją? L. Bondarė: Pats žmogus sukuria laisvę ir meną. A. Paldrokas: Pasaulis yra eksperimentinė erdvė, o menas yra niekada nesibaigiantis kūrybinis procesas. Parengė Mindaugas KLUSAS Daugiau apie projektą – ČIA ir ČIA. Paroda „3FREE” veiks iki 2018 m. birželio 23 d. |