Meno mugėje „ArtVilnius” Klaipėdos galerija pristato Romualdo Inčirausko „Civilizacijas”

Birželio 8–11 d. vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’17” dalyvaus 55 galerijos ir net 200 menininkų. Klaipėdos galerija šių metų meno mugėje pristato Romualdo Inčirausko skulptūrinę instaliaciją „Civilizacijos”.

Romualdas_Incirauskas_CIVILIZACIJOS_2016_2017

Romualdo Inčirausko skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos” fragmentas. 2016–2017 m.

Šią ekspoziciją sudaro 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų” skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efeze, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai. Juos papildo archeologiniai radiniai iš nesibaigiančio karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų vietos ironiškai įamžinamos artefaktais iš senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių” ir „babilonų”.

Šie „užkonservuoti” objektai tėra tik indai su prieskoniais pagrindinei ekspozicijos daliai – metalo skulptūroms. Panašiai, kaip daugybė senųjų civilizacijų išradimų, technologijų, rakandų joms žlugus nebūtinai išnykdavo, bet įaugdavo į kitos, naujos civilizacijos gyvenimo audinį, taip Rietavo ir kituose turguose autoriaus įsigytos „senienos” praranda ar pakeičia savo funkciją, bet fiziškai pratęsia savo gyvavimą naujuose, jau neutilitariniuose objektuose – šįkart meno kūriniuose.

Apie autorių

Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose. Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius.

Kuria metalo plastiką, skulptūras, medalius, tapybą. Surengė daugiau kaip trisdešimt autorinių parodų, dalyvavo daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Yra sukūręs daug kūrinių Telšių miesto viešosiose erdvėse. Žymiausias iš jų – Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė-skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui.

Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (vienas iš jų – Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.

Parašykite komentarą