Tarptautinio Thomo Manno festivalio viešnia, garsi lietuvių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kėlė gelminius europietiškosios tapatybės klausimus

Nidoje įsibėgėjo XXVII-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis, džiugindamas meno, kultūros renginių gausa nuo ryto iki nakties. Liepos 17 d., trečiąją festivalio dieną, įvyko daugelio lauktas susitikimas su rašytoja, meno istorike Kristina Sabaliauskaite. Susitikimo tema – „Piligrimystė: Susan Sontag ir Thomas Mannas“.

T. Manno muziejaus erdvėje, terasoje ir net kieme susirinko gausus būrys klausytojų. Susitikimo moderatorius, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, pristatydamas renginio viešnią, pagrįstai pavadino ją garsiausia pastarojo meto lietuvių literatūros ambasadore užsienyje. Lietuviams K. Sabaliauskaitė žinoma ne tik kaip iškili prozininkė, garsių istorinių romanų „Silva rerum“ ir „Petro imperatorė“ autorė, bet ir savo pasisakymais, tekstais aktualiais kultūros klausimais.

Renginio tema ir anonsas skelbė, jog bus kalbama apie Susanos Lee Sontag, amerikiečių rašytojos, filosofės ir politinės aktyvistės, susitikimą su Thomu Mannu 1947 m., kai šis gyveno emigracijoje Los Angeles priemiestyje. Susan tada tebuvo keturiolikmetė, ir šį susitikimą ji aprašė tik po keturiasdešimties metų savo esė „Piligrimystė“. Anot Kristinos Sabaliauskaitės, „šis vizitas ir jo atsiminimas – iškalbingas Europos kultūros suvokimo pjūvis, kalbantis apie europietiškumą kaip sąmonės būvį, jo paieškas ir reikšmę žmonėms, besinešiojantiems Europą savyje kaip esminės tapatybės ženklą“. Tai atliepia šių metų Thomo Manno festivalio temą – svarstyti ir tyrinėti, kas kultūroje yra „sava” ir „svetima“, kokios yra tai skiriančios ribos.

Renginio diskusijos nuvedė iki giluminių klausimų apie europietiškąją, taip pat ir lietuviškąją tapatybę. Šios temos tiesiogiai susijusios ir su K. Sabaliauskaitės asmenine situacija, – rašytoja dabar gyvena Londone. Buvo prisiminta, kaip  sovietiniais laikais „europietiškąją tapatybę nešiojomės savyje“ ir mums ją saugoti padėjo Europos literatūros skaitymas. Šiandien kylantis pavojus, anot K. Sabaliauskaitės, yra tapatybių niveliacija.

„Kaip ir Thomo Manno laikais, taip ir dabar Europoje vyko ir vyksta tektoniniai lūžiai. Tačiau išlieka esminiai kultūriniai kodai, kurie mums padeda išsaugoti tapatybę“, teigė rašytoja. Iš susitikimo dalyvių klausimų buvo akivaizdu, jog kultūrinės, tautinės tapatybės išsaugojimas yra itin jautri aktualija. Pastangas tai daryti renginio viešnia Kristina Sabaliauskaitė palygino su medžių sodinimu, parkų kūrimu, užburiant jaunimą geru pavyzdžiu, ir šį procesą turi gaubti „grožis, orumas ir kantrybė“.

Pažymėtina, jog susitikimas su Kristina Sabaliauskaite vyko dviem kalbomis, lietuvių ir vokiečių, kaip ir visi šio tradicinio festivalio renginiai. Susitikimui meistriškai vertėjavo Jūratė Žukauskaitė.

Tarptautinio Thomo Manno festivalio programoje laukia dar daug renginių, – susitikimų su kultūros pasaulio žmonėmis, skaitymų, parodų, koncertų, vakarinių filmų seansų.

Festivalio veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Renginio „Kino naktys” partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje.

Thomo Manno festivalio organizatorių informacija