Prano Domšaičio galerija kviečia pamatyti grafikos meistrų šedevrus iš Ukrainos muziejų

Kovo 22 d. 18 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaromos dvi parodos: „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ ir „Ar ji prisikels?“. Lankytojai turės išskirtinę galimybę išvysti XVI–XVIII a. Europos mokyklų atstovų, meistrų, tarp jų ir garsiojo Francisco Goyos, grafikos šedevrus. Parodų eksponatai buvo evakuoti iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus, tarp jų raižiniai, plieno ir vario graviūros, ofortai.

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

„Paprastai šedevrų vykstame ieškoti į kitas šalis ar miestus. Šįkart nereikės per daug nutolti nuo gyvenamosios vietos,  XVI–XVIII a. išskirtinių Europos meistrų kūrinius galėsime pamatyti čia, Klaipėdoje. Parodas lydės ekskursijos bei speciali edukacinė programa vaikams ir suaugusiems“, – sako P. Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

Miegančio proto pagimdytos pabaisos

Goya – Francisco José de Goya y Lucientes – XVIII a. pabaigos–XIX a. Ispanijos menininkas, kurio socialinės kritikos nestokojantys ir įtaigiai politinius perversmus dokumentuojantys kūriniai stipriai paveikė Eugène Delacroix, Édouardʼą Manet, Edvardą Munchą, Pablą Picasso ir kitus Europos dailininkus. Goya tapė, kūrė eskizus gobelenams, naudojo įvairias grafikos technikas – naujoviška akvatintos technika sukūrė garsųjį ciklą „Kapričai“ (1796–1798).

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Pirmuosiuose ciklo lakštuose Goya pavaizdavo kaukę – XVIII a. meno atributą, paprastai kuriantį lengvo žaismo, smagios paslapties pojūtį. Tačiau „Kapričuose“ maskaradas – ne šventė, o visiškas melas, triumfuojanti yda, vos pridengtas blogis. Antroje ciklo dalyje veikia šlykštūs velniško pasaulio atstovai. Vieni jų įkūnija tikras žmogaus ydas, kiti perteikia visuotinio blogio idėją. Ciklo pabaiga dviprasmiška: auštant demonai virsta žmonėmis.

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

„Kapričų“ atspaudus Goya pradėjo pardavinėti 1799 m. vasarį, tačiau ypatingo visuomenės susidomėjimo ar pasipiktinimo jie nesulaukė – buvo užsakyti tik 27 komplektai. 1803 m. menininkas visus spausdintus lapus ir graviravimo lakštus padovanojo Ispanijos karaliui Karoliui. Plačiausiai žinomą šios serijos darbą – „Proto miegas gimdo pabaisas“, bus galima pamatyti ir parodoje Klaipėdoje.

„Karo baisumai“

Apmąstydamas ispanų nepriklausomybės kovas su prancūzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810–1820 m. Goya sukūrė ciklą „Karo baisumai“. Karą smerkiantis ciklas niekada nerodytas viešai dailininkui esant gyvam. Darbus pirmą kartą išspausdino San Fernando karališkoji akademija, praėjus 35 metams po menininko mirties. Iki 1937 m. autoriniai lakštai išleisti dar penkis kartus.

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811–1812 m. badą Ispanijoje. Jį menininkas pats patyrė gyvendamas Madride – čia maisto trūko labiausiai. Paskutiniuose ciklo lakštuose vaizduojamas pokario gyvenimas, kai karalius Ferdinandas VII panaikino prancūzų priimtą liberalią konstituciją, paleido parlamentą ir pradėjo represijas prieš laisvamanius.

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Ispanijos ir Prancūzijos karo meninė kritika šiandien ypač įtikinamai perduoda menininko įspėjimą, kad net ir nekaltai atrodantį blogį būtina sustabdyti, ir primena, kad baisiausias blogis yra karas.

Pasak kultūros atašė Ukrainoje, menotyrininko Tomo Ivanausko, apžvelgusio parodą „Ar ji prisikels?“, Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus, parodos patirtis sukrečia: „paroda yra labai aktuali Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Žvelgdamas į  Goyos darbus dar kartą įsitikini, kad žmogaus žiaurumas neturi nei laiko, nei vaizduotės ribų. Keičiasi laikai, ginklai, bet žmonės nesikeičia ir nesuvokiamas žiaurumas išlieka“.

„Nuo Dürerio iki Rembrandto“

Parodą „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ kuravo Ukrainos ir Lietuvos muziejininkų komanda. Be parodos pavadinime minimų menininkų, lankytojai čia taip pat išvys Luco van Leydeno, Hendricko Goltziuso, Aegidiuso Sadelerio bei Albrechto Altdorferio kūrinius, išsiskiriančius žanrų ir technikų įvairove. Tai medžio raižiniai, plieno ir vario graviūros, ofortai, kuriuose vaizduojamos religinės, mitologinės, alegorinės kompozicijos, peizažai, portretai, buitinės scenos.

Parodos fragmentas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Permaininga kolekcijos istorija ir didieji meistrai

Šios anksčiau LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje ir LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje pristatytos parodos surengtos tęsiant glaudų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus bendradarbiavimą. Organizuodamas šias parodas, LNDM siekia atkreipti dėmesį į kultūros paveldo – bendros žmonijos nuosavybės – vertę ir ragina pasaulį aktyviai saugoti Ukrainos muziejus nuo sunaikinimo ir grobstymo.

1919 m. įkurtame Chanenkų muziejuje saugomas didžiausias užsienio šalių dailės rinkinys Ukrainoje. Jo pagrindą sudaro kolekcininkų, filantropų Bohdano ir Varvaros Chanenkų kolekcija. Istoriškai muziejaus rinkinio sudėtis reikšmingai keitėsi, o kolekcijos istorija itin dramatiška. XX a. 3–4 deš. muziejus dažnai atiduodavo ir priimdavo pavienius kūrinius ir dideles kolekcijas, o darbuotojai, kurių tuo metu buvo nedaug, nespėdavo dokumentuoti šio proceso. 1931 m. muziejus gavo per tūkstantį graviūrų iš Vasylio Ščavynskio (1868–1924), žinomo chemiko, meno žinovo, tyrinėtojo ir rinkėjo, kolekcijos, kuris dėl politinių aplinkybių palikęs tėvynę buvo nužudytas tuomečiame Leningrade. Taip į muziejų pateko Luco van Leydeno graviūros, didelė olandiškų ofortų dalis ir neprilygstama Albrechto Dürerio „Madona su beždžione“.

1933 m. į Kyjivą atkeliavo daug graviūrų iš Žytomyro muziejaus, kurio kolekciją kiek anksčiau esmingai papildė nacionalizuoti aukštuomenės šeimų rinkiniai. Manoma, kad vokiečių menininkų medžio raižiniai ir Rembrandto ofortai į muziejų yra patekę kaip tik iš Žytomyro kolekcijų.

Garsiuosius Ispanijos dailininko Goyos ciklus „Kapričai“ ir „Karo baisumai“, pristatomus LNDM Prano Domšaičio galerijoje, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi technologiniai tyrimai patvirtina, kad graviūros spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Parodos išsiskiria pristatomų žanrų ir technikų įvairove. Lankytojai išvys medžio raižinius, plieno ir vario graviūras, ofortus, kuriuose vaizduojamos religinės, mitologinės, alegorinės kompozicijos, peizažai, portretai, buitinės scenos.

Parodas lydinti edukacinė programa

Parodų eksponavimo laikotarpiu muziejus siūlo ekskursijas su gidu bei edukacines programas vaikų grupėms. Edukatoriai supažindins su giliaspaude ir iškiliąja grafikos technikomis, padės  sukurti išskirtinį piešinį. Lankytojai galės sekti menininko Goyos graviūrų ciklų personažų keliais ir istorijomis arba tapti meno detektyvais ir akylai tyrinėti eksponuojamų kūrinių detales.

LNDM Prano Domšaičio galerija. Gintarės Grigėnaitės nuotr.
LNDM Prano Domšaičio galerija. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ ir „Ar ji prisikels?“ lankytojų lauks nuo kovo 22 d. iki birželio 23 d. LNDM Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).


Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Projekto vadovai: dr. Arūnas Gelūnas, Julija Vaganova
Kuratoriai: Anfisa Dorošenko, Olha Hončarenko, Skaistis Mikulionis, Olena Šostak
Parodos koordinatoriai: Skaistė Marčienė, Aurelija Malinauskaitė
Parodos architektas Jurgis Dagelis
Parodos dizaineriai: Loreta Uzdraitė, Marius Žalneravičius
Parodą globoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Kyjivo miesto valstybės administracijos Kultūros departamentas
Partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga Ukrainoje, Lietuvos Respublikos kariuomenė, Lietuvos Respublikos muitinė, Ukrainos patrulinė policija, Lietuvos policija
Generalinis rėmėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Rėmėjai:  „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ fondo steigėjas, Lietuvos Respublikos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas, „AD REM Group“,  UAB „Heat Transfer Company“, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas, „Chef the Viking“

Prano Domšaičio galerijos informacija

Leave a Reply