KKKC PARODŲ RŪMUOSE – TARPTAUTINIS FORMOS MENO FESTIVALIS FAKTAS-FORMA’23 / FACT-FORM’23

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. liepos 14 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio formos meno festivalio FAKTAS-FORMA / FACT-FORM paroda „Susijungimas / Connection“. Tarptautinis formos meno festivalis šiemet dedikuojamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir jo pagrindinė paroda „Susijungimas / Connection“ atspindi ryšius bei galimas sąsajas tarpusavyje, kurie užsimezga veikiant vieno bendro tikslo – kūrybos – vardan. Formos ir formato meninis tyrimas yra ir edukacinė visuomenės informavimo strategija, siekianti atkreipti dėmesį į skulptūros, 3D meno studijų programas bei kūrybines praktikas Lietuvoje. Projektą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, projekto menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Paroda veiks iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. Po parodos atidarymo, 18.30 val., lankytojai bus kviečiami į Parodų rūmų kiemą, kuriame gros didžėjus Vitalijus Lipo.

MENO FESTIVALIS

Kaip ir anksčiau vykusių respublikinės Mažosios plastikos parodų metu, vėliau išplėtotų iki festivalinio formato – „FAKTAS-FORMA / FACT-FORM“, esminiu tikslu liko parodyti kuo platesnį autorių ir jų kūrybinės raiškos spektrą. Į įžanginį festivalio renginį – Algirdo Boso retrospektyvinę parodą „Plaukikas“, klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti dar š. m. kovo pradžioje. O festivalio programą pradėjo kovo viduryje vykęs LDS Klaipėdos skyriaus skulptorių forumas, kuriame buvo aptartos viešosios skulptūros ir formos meno aktualijos šiandieniniuose, nuolat kintančiuose kontekstuose. Visą šį laiką buvo atrenkami ir pristatomi pačia įvairiausia skulptūrinės formos kūrybine medžiaga sukurti kūriniai. Tokiu būdu lyg dėlionė buvo formuojamos ekspozicijos, surandant vis originalesnius kūrinių pristatymo būdus. Natūraliai subrendęs klausimas – „Ar toks dėlionės formavimas gali atspindėti pagrindines tendencijas, aktualijas, temų ir formų pokyčius šiandieniniame plastikos mene?“, pakoregavo šių metų formos meno festivalio uždavinius.

Prieš tai sėkmingai eksploatuotas mažosios plastikos, skulptūros autorinis fragmentiškumas buvo naudingesnis kuratoriui, kuriančiam įspūdingą dėlionę iš atskirų menininkų kūrinių tarsi naują didesnės apimties kūrinį. Tačiau, tokie sprendimai mažiau pasitarnauja tyrimams, kuriais būtų galima apčiuopti kintančių sąlygų įtakas ir procesus, analizuojant nuoseklią šios meno srities raidą. Todėl šiemet nutarta pagrindinę festivalio dalį – parodą „Susijungimas / Connection“ sudaryti iš atskirų ekspozicijų, pristatančių šešių autorių kūrinius. Vis tik, pagrindinis festivalio tikslas ir šiais metais lieka nepakitęs. Ir dabar siekiama žiūrovui parodyti daugiaprasmius skulptūrinės formos autorinius sprendimus – mažosios formos, šiuolaikinės skulptūros, objekto meno, instaliacijų ir kt. kūrinius, tampriai siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi. Visa tai ne tik jungtys, bet ir žymiai platesni kontekstai, apimantys lauką, esantį aplink jas.

PRISTATOMI AUTORIAI IR TYRIMAI / PARODOS:

  • Andrius Janulis, paroda – „Sezono belaukiant“;
  • Marija Šnipaitė,  paroda – „Per ilga naktis“;
  • Egons Persevics, paroda – „Grožis ir kiti bjaurūs dalykai“;
  • Donatas Repeika, meninis tyrimas / paroda – „Objektai“;
  • Ignė Zdanevičiūtė, meninis tyrimas / instaliacija – „Limen“;
  • Simona Martinkutė, meninis / mokslinis tyrimas ir instaliacija, videodokumentas, performansas – „Švie …—…“.

PLAČIAU APIE AUTORIUS

Visi autoriai yra viduriniosios ir jaunosios kartos menininkai kūrybines iniciatyvas vystantys formos bei formato mene, aktualizuojantys asmeninę kūrybą tarpdisciplininiuose, konceptualiuose kontekstuose, istorinės retrospektyvos ir kitų medžiagų tyrimuose.

Andrius Janulis – metalo menininkas, gyvena ir kuria Ukmergėje. Jo kūryboje naudojamų medžiagų sąryšis yra nukreiptas į atsakingo vartojimo propagavimą, perkūrimo estetiką. Visa tai persismelkia saikinga ironija ir nenuobodžiu, intriguojančiu dekoratyvumu. Šis autorius klaipėdiečiams jau pažįstamas. Jis dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotuose Šiuolaikinio metalo meno simpoziumuose / parodose – „Mazgas-Jūra“ (Klaipėdos galerijoje, 2016–2018 m.). Iki šiol A. Janulio sukurti „Pašto balandžiai“ eksponuojami viešojoje miesto erdvėje, ant buvusio Karališkojo pašto langų grotų. Šįkart menininkas formuoja ir pristato laukimo estetiką.

Andrius Janulis. „Kelmučiai“. Asmen. archyv. nuotr.
Andrius Janulis. „Kelmučiai“. Asmen. archyv. nuotr.

Marija Šnipaitė – jaunosios kartos menininkė. Gyvena ir kuria Vilniuje. Pasak pačios parodos autorės: „Parodoje „Per ilga naktis“ kuriu ištįsusio laiko peizažą, kurio fone gvildenu rūbo fragmentų, kaip žmogaus kūno ir jausenos tęsinio temą. Aprangos elementai, rūbų dalys mane sudomina kaip erdvės, teritorijos ir formos, kurios kūriniuose „pametusios“ savo įprastas funkcijas persikūnija į kitus vaidmenis. Paroda sukonstruota lyg pasivaikščiojimas, kuriame šie elementai tarsi pamesti, kažkur atsitiktinai užsilikę daiktai, persipina su menamo peizažo fragmentais. Pastaruosiuose objektuose yra siekiama įvairiapusio technikų, medžiagų, tekstūrų panaudojimo; skulptūros panašėjimo į piešinį ar spalvines dėmes. Kuriama atmosfera panardina žiūrovą į meditatyvią, minimalistinę erdvę, kurioje sustingdomi atsitiktiniai momentai, o laiko tarpsnis – nepatikimas matas. Pirmą kartą paroda buvo pristatyta Vilniuje, galerijoje AV17. KKKC Parodų rūmuose ji pasipildys keliais objektais iš ankstesnės parodos „Apsistojimas“, vykusios Marcinkonių traukinių stotyje. Dėl tos priežasties „Per ilgos nakties“ pasivaikščiojimas įgauna daugiau klajokliško būvio, kuriam laikui pakibusio sapniškoje būsenoje ir  belaikėje erdvėje“.

Marija Šnipaitė. Parodos „Per ilga naktis“ fragmentas. Asmen. archyv. nuotr.
Marija Šnipaitė. Parodos „Per ilga naktis“ fragmentas. Asmen. archyv. nuotr.

Festivalio parodoje susipažinsite su menininku iš Latvijos Egons Peršēvics. Jis pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiria didesnėms figūrinėms skulptūroms. Autorius jas kuria tyrinėdamas politiškai aktualias temas, gilindamasis į nekintančias kultūros vertybes. Šiuo metu E. Peršēvics kūryboje vyrauja viešajai erdvei skirti objektai, kurie, su lengvos ironijos potekste, aptaria politiškai aktualias temas: ekologiją, lyčių lygybės klausimą, diskriminacijos bei laisvės idėją. Menininkas teigia, kad grožis jam yra labai svarbus ir tiki, kad jis daro pasaulį geresniu. Paroda „Grožis ir kiti bjaurūs dalykai“ – tai ir Latvijos dailės akademijos doktorantūros studijų tyrimas, kuriame skulptorius aptaria „nepatogias temas“, apie kurias, jo paties teigimu, lengviau nekalbėti.

Egons Peršēvics. „Legenda apie Karostos undinę“ (akriliniai dažai, poliesterio derva, stiklo pluoštas, 2020). Liba Meller nuotr.
Egons Peršēvics. „Legenda apie Karostos undinę“ (akriliniai dažai, poliesterio derva, stiklo pluoštas). Liba Meller nuotr.

Donatas Repeika – jaunasis menininkas, 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) apgynęs Taikomojo meno programos magistro baigiamąjį darbą. Jis baigiamųjų darbų vertinimo komisijos buvo įvertintas už baigiamojo darbo „Objektai“ aktualų šiuolaikinio meno diskurso išskleidimą turinio ir formos aspektais. Festivalio parodoje pristatomas tyrimas „Uždengimo fenomenas šiuolaikiniame mene: turinys ir forma“ (darbo vadovė doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė). Kūrybinio projekto pavadinimas – „Objektai“ (darbo vadovas doc. Mindaugas Šimkevičius).

Ignė Zdanevičiūtė – jaunoji menininkė, 2023 metais VDA apgynusi Metalo meno ir juvelyrikos programos bakalauro baigiamąjį darbą. Ji baigiamųjų darbų vertinimo komisijos buvo įvertinta už baigiamojo darbo „Limen“ meno ir filosofijos sintezę. Festivaliui pristatoma instaliacija ir tyrimas (darbo vadovė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė) užduoda klausimus apie ribų, tarytum sudaiktintų slenksčių, sampratos kaitą. Viena pagrindinių tyrime akcentuojamų problemų – kokiais būdais bei elementais yra galima (su)slenkstinti sekuliarią būtį?

Ignė Zdanevičiūtė. „Limen“. Asmen. archyv. nuotr.
Ignė Zdanevičiūtė. „Limen“. Asmen. archyv. nuotr.

Simona Martinkutė (Simona Agota Martinkus) – aktyvi Klaipėdos kultūros lauko dalyvė, tarpdisciplininio ir multimedijos meno atstovė. Festivalio parodoje ji pristatys Taikomojo meno magistrantūros studijų baigiamąjį darbą – meninį-mokslinį tyrimą: „Klaipėdos krašto visuomeninių pastatų, sovietmečio laikotarpio monumentaliosios dailės – vitražo likimas“ (tyrimo darbo vadovas dr. doc. Gvidas Slah, kūrybinio darbo vadovė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė). Savo kūrinyje-tyrime S. Martinkutė gilinasi į surinktą ir susistemintą informaciją apie XX a. 7–9 dešimtmetyje Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte sukurtus vitražus, buvusius ir esančius visuomeninės ir (arba) sakralinės paskirties objektuose. Autorės darbe konstatuojama kiek vitražų išliko ir kiek jų buvo sunaikinta; aptariamos vitražų sunaikinimo priežastys ir jų išsaugojimo galimybės. Instaliacija, videodokumentas, performansas „Švie …—…“ atspindi tyrimo problematiškumą, savotišką „ėjimo ašmenimis“ situaciją. Įtampa kuriama sąlytyje su objektais ir jų atminties kultūra.

Simona Martinkutė. Performanso „ŠvieSOS“ fotodokumentacija. Asmen. archyv. nuotr.
Simona Martinkutė. Performanso „ŠvieSOS“ fotodokumentacija. Asmen. archyv. nuotr.

Po parodos atidarymo, 18.30 val., lankytojai bus kviečiami į Parodų rūmų kiemą, kuriame gros didžėjus Vitalijus Lipo.

Vitalijus Lipo. Asmen. archyv. nuotr.
Vitalijus Lipo. Asmen. archyv. nuotr.

Dar viena festivalio paroda – Mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“ liepos 21 d., 17 val. bus pristatyta Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6. II a.). Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Parodos atidarymo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse.

KKKC informacija

Leave a Reply