„KAIP AŠ PATEKAU Į SLĖPTUVĘ“: „SVITER“

2024 m. vasario pab. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta tarpdisciplininė septynių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлія Сапіга). Partneriai – Reikjaviko kultūros centras „The Nordic House“. Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.

Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлія Сапіга) kalba apie parodą. Domo Rimeikos nuotr.
Kuratorė Yulia Sapiha (Юлія Сапіга) atidarymo metu kalba apie parodą. Domo Rimeikos nuotr.

KAIP RASTI RAMYBĘ, IŠSAUGOTI VILTĮ?

Parodoje „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter“ siekiama vizualizuoti menininkų, susidūrusių akis į akį su karu, patirtis. Karas neabejotinai reiškia žiaurumą, neapykantą ir baimę, bet taip pat – beribę drąsą, empatiją ir sustiprėjusį meilės jausmą, kuris daugeliui tapo „slėptuve nuo bombų“. Taigi galime klausti: kokie keliai menininką atvedė į jo asmeninę slėptuvę?

Kūriniuose šios temos nagrinėjamos keliais aspektais, kuriant dialogą tarp naujos Ukrainos tikrovės ir šios tikrovės generuojamų patirčių. Kad galėtų išgyventi šį „prieš ir po“ momentą, žiūrovas panardinamas į abstrakčią Ukrainos istoriją. Jis raginamas kelti klausimus: kas bus likę atstatymui ir atkūrimui, kai pasibaigs karas? Kaip rasti ramybę šiuo sudėtingu metu ir išsaugoti viltį dėl ateities?

Parodoje dalyvaujantys menininkai, menininkų grupės: „Kinder Album“ (g. 1982), Mykhaylo Barabash (Михайло Барабаш) (g. 1980), Jaroslav Kostenko (Ярослав Костенко) (g. 1979), Sergiy Petlyuk (Сергій Петлюк) (g. 1981), Olena Subach (Олена Субач) (g. 1980), „Art Group Sviter“ (g. 1982) ir Maxim Finogeev (Максим Фіногєєв) (g. 1987).

Kviečiame artimiau susipažinti su menininkų grupe „SVITER“

MENININKŲ GRUPĖ „SVITER“

„SVITER“. Domo Rimeikos nuotr. koliažas
„SVITER“. Domo Rimeikos nuotr. koliažas

„SVITER“ – 2008 m. pradėjęs veiklą Leros Polianskovos (Лера Полянскова) ir Maxo Robotovo (Макс Роботов) kūrybinis duetas. Menininkai dirba su naujosiomis medijomis, garsu ir vaizdu, erdviniais meno objektais ir performansu.

2013 m. kartu su Ivanu Svitlychnyi (Иван Светличный) jie įkūrė parodų erdvę „Shukhlyada“ – internetinę platformą nepriklausomiems kuratoriniams projektams. 2018 m. įsteigė bendruomenę ir mokyklą „Photinus“, kurios tikslas – propaguoti naujųjų medijų meną Ukrainoje.

Menininkų grupės „SVITER“ darbai dalyvavo šiose parodose: 57-ojoje Venecijos bienalėje, „transmediale / Vorspiel 2018“ (Berlynas), „Digital Cultures Festival 2019“ (Varšuva), „Ars Electronica Festival 2022“ (Lincas), „New Modern Route in Permanent Collections“, „Musée d’Art Moderne de Paris“, 2022. Su projektu „The Exposition Environment of the Drawer“ Lera ir Maxas laimėjo „State of the ART(ist)“ nominaciją festivalyje „Ars Electronica 2022“.

KŪRINYS

Džuljeta – Podilo karalienė / Juliette – Queen of Podil“, 2022

 30 minučių dokumentinis filmas

„Šio vaizdo įrašo idėja gimė prieš kelerius metus, kai mūsų nedidelė menininkų bendruomenė persikėlė į naują studiją Podilo rajone, Hryhorii Skovoroda gatvėje, pažymėtą 3-iuoju numeriu. Podilas – viena svarbiausių Ukrainos istorijos, švietimo ir meno vietų, viena iš Kyjivo širdžių. Viena iš garsiausių ir ikoniškiausių šio istorinio rajono gyventojų buvo Džuljeta.

Norėjau susidraugauti su Džuljeta – vidutinio kudlotumo, vidutinio didumo šunimi, gyvenusiu mūsų kieme. Džuljeta draugavo ne dėl maisto, ne dėl dėmesio ar glostymo, jos prieraišumas nebuvo taip paprastai įgyjamas – ir todėl intrigavo. Pro studijos langą visą dieną galėjau matyti, kaip prie Džuljetos prieina visokie žmonės, labinasi su ja, maitina, kaso paausį – Džuljeta buvo vietinė įžymybė. Pasaulyje, kuriame žmonės kaip įmanydami stengiasi išvengti bendravimo, siekia nepriklausomybės ir izoliuojasi nuo aplinkos, senas, žilas gatvinis šuva tapo mažos, tvarios bendruomenės centru.

Dabar žinau, kad karas įveda savus akcentus ir prioritetus. Tačiau 2022 metų vasarą Džuljetos istorija man buvo tokia pat įdomi kaip ir 2021-aisiais. Tik dabar suprantu, jog tai visiškai kitokia istorija. Tai istorija apie seną šunį, visą gyvenimą praleidusį uždarame Kyjivo kieme, apie žmones, kurių kaimynystėje jis gyveno, ir apie karą, kuris viską pakeitė“.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

KKKC informacija

Leave a Reply