„KAIP AŠ PATEKAU Į SLĖPTUVĘ“: Mykhaylo Barabash

2024 m. vasario pab. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta tarpdisciplininė septynių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлія Сапіга). Partneriai – Reikjaviko kultūros centras „The Nordic House“. Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.

Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ kuratorė Yulia Sapiha (Юлія Сапіга). Domo Rimeikos nuotr.
Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ kuratorė Yulia Sapiha (Юлія Сапіга). Domo Rimeikos nuotr.

KAIP RASTI RAMYBĘ, IŠSAUGOTI VILTĮ?

Parodoje „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter“ siekiama vizualizuoti menininkų, susidūrusių akis į akį su karu, patirtis. Karas neabejotinai reiškia žiaurumą, neapykantą ir baimę, bet taip pat – beribę drąsą, empatiją ir sustiprėjusį meilės jausmą, kuris daugeliui tapo „slėptuve nuo bombų“. Taigi galime klausti: kokie keliai menininką atvedė į jo asmeninę slėptuvę?

Kūriniuose šios temos nagrinėjamos keliais aspektais, kuriant dialogą tarp naujos Ukrainos tikrovės ir šios tikrovės generuojamų patirčių. Kad galėtų išgyventi šį „prieš ir po“ momentą, žiūrovas panardinamas į abstrakčią Ukrainos istoriją. Jis raginamas kelti klausimus: kas bus likę atstatymui ir atkūrimui, kai pasibaigs karas? Kaip rasti ramybę šiuo sudėtingu metu ir išsaugoti viltį dėl ateities?

Parodoje dalyvaujantys menininkai, menininkų grupės: „Kinder Album“ (g. 1982), Mykhaylo Barabash (Михайло Барабаш) (g. 1980), Jaroslav Kostenko (Ярослав Костенко) (g. 1979), Sergiy Petlyuk (Сергій Петлюк) (g. 1981), Olena Subach (Олена Субач) (g. 1980), „Art Group Sviter“ (g. 1982) ir Maxim Finogeev (Максим Фіногєєв) (g. 1987).

Kviečiame susipažinti su menininku Mykhaylo Barabash

KŪRĖJAS

Mykhaylo Barabash gimė 1980 m. Ternopolyje, Ukrainoje. Gyvena ir dirba Lvive. Tarpdisciplininis menininkas, dirbantis su įvairiais žanrais: naujosiomis medijomis, instaliacijomis, performansais, tapyba, žemės menu, grafika. Studijavo Lvivo nacionalinėje dailės akademijoje. Dukart Lenkijos kultūros ministerijos programos „Gaude Polonia“ stipendininkas (2011 ir 2016 metais). Vienas iš menininkų asociacijos NURT organizatorių ir narių. Kuravo audiovizualinio meno festivalį „TETRAMATYKA“ (2013, 2015, 2017, 2019, Lvivas), meninius projektus „Sacred Space“ (Lvivas, 2012–2019, Ternopolis, 2017), „Mental Game“ (Poznanė, Lenkija, 2016), „Mask. LEM“ (Lvivas, 2016) ir kt. Lvivo nacionalinės menų akademijos Šiuolaikinio meno praktikų katedros dėstytojas.

KŪRINYS

„Bulvės FREE / Potatoes FREE“, 2022
Piešiniai, instaliacija, 18.20 minučių vaizdo įrašas

„Nuo 2014 m. kuriu įvairiomis temomis, susijusiomis su įvykiais rytų ir pietų Ukrainoje. Temos skirtingos, pavyzdžiui, kultūrų įtaka vienai kitai, sambūvis su karu, požiūris į karą ir taikos troškimas. Tačiau daugiausia pristatau savo požiūrį į šiuos įvykius, savo apmąstymus ir patyrimus, susijusius su netekties skausmu, gyvybės praradimu, namais, žeme ir t. t.

Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mąsčiau, ar lengva atimti gyvybę kitam žmogui, ką tada jauti tam žmogui, kokios yra tokio veiksmo pasekmės ir ar apskritai įstengčiau tai padaryti. Viename iš naujausių savo darbų žiūrovui pasiūlau šauti iš pistoleto. Tai buvo savotiškas eksperimentas nagrinėjant pavojingas smurto toleravimo visuomenėje ribas, priklausančias nuo asmeninių interesų ir potroškių.

Tačiau prasidėjus karui viskas pasikeitė. Buvome įtraukti į siaubingų įvykių lauką su siaubingais kadrais, kuriuose matėme žudynes, terorą, okupantų griaunamus namus, teatrus, muziejus ir t. t. Pasikeitė ir kai kurios mano paties pažiūros į gyvenimą ir mirtį. Pasikeitė ir pasiryžimas griebtis ginklo. Ir vis dėlto dar nesu tikras, ar man būtų lengva kam nors atimti gyvybę ir kaip tai mane paveiktų. Nemėgstu apie tai galvoti, nors morališkai tam ruošiuosi.

Šiaip ar taip, turiu galimybę tokios patirties išvengti, nes dėstau Menų akademijoje, o dėstytojams taikomas mobilizacijos atidėjimas. Mąstydamas, kaip toliau gyventi, atsigręžiau į meditaciją – tiksliau, į meditacinį monotonišką darbą, kuris, kaip tvirtina įvairios dvasinės praktikos, gelbsti nuo streso ir nerimo, sureguliuoja vidinę būseną. Tokia monotoniška veikla galėtų būti, pavyzdžiui, bulvių skutimas“.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

KKKC informacija

Parašykite komentarą