„KAIP AŠ PATEKAU Į SLĖPTUVĘ“: Jaroslav Kostenko, Elena Subach ir Serhiy Petliuk

2024 m. vasario pab. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta tarpdisciplininė septynių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлія Сапіга). Partneriai – Reikjaviko kultūros centras „The Nordic House“. Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.

Kuratorė Yulia Sapiha (Юлія Сапіга) atidarymo metu kalba apie parodą. Domo Rimeikos nuotr.
Kuratorė Yulia Sapiha (Юлія Сапіга) atidarymo metu kalba apie parodąDomo Rimeikos nuotr.

KAIP RASTI RAMYBĘ, IŠSAUGOTI VILTĮ?

Parodoje „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter“ siekiama vizualizuoti menininkų, susidūrusių akis į akį su karu, patirtis. Karas neabejotinai reiškia žiaurumą, neapykantą ir baimę, bet taip pat – beribę drąsą, empatiją ir sustiprėjusį meilės jausmą, kuris daugeliui tapo „slėptuve nuo bombų“. Taigi galime klausti: kokie keliai menininką atvedė į jo asmeninę slėptuvę?

Kūriniuose šios temos nagrinėjamos keliais aspektais, kuriant dialogą tarp naujos Ukrainos tikrovės ir šios tikrovės generuojamų patirčių. Kad galėtų išgyventi šį „prieš ir po“ momentą, žiūrovas panardinamas į abstrakčią Ukrainos istoriją. Jis raginamas kelti klausimus: kas bus likę atstatymui ir atkūrimui, kai pasibaigs karas? Kaip rasti ramybę šiuo sudėtingu metu ir išsaugoti viltį dėl ateities?

Parodoje dalyvaujantys menininkai, menininkų grupės: „Kinder Album“ (g. 1982), Mykhaylo Barabash (Михайло Барабаш) (g. 1980), Jaroslav Kostenko (Ярослав Костенко) (g. 1979), Sergiy Petlyuk (Сергій Петлюк) (g. 1981), Olena Subach (Олена Субач) (g. 1980), „Art Group Sviter“ (g. 1982) ir Maxim Finogeev (Максим Фіногєєв) (g. 1987). Kviečiame artimiau susipažinti su kūrėjais: Jaroslav Kostenko, Olena Subach ir Sergiy Petlyuk.

❉❉❉

KŪRĖJAS

Jaroslav Kostenko gimė 1979 m. lapkričio 24 d. Zaporožėje, Ukrainoje. Jis – Ukrainos medijų menininkas, kuriantis audiovizualinius performansus, šviesos instaliacijas, vaizdo žemėlapius ir interaktyvias instaliacijas, judesio dizainą ir garso meną. Kūrėjo vaizdo instaliacijos buvo panaudotos tokiuose festivaliuose kaip „Burning Man“, „SvitloFest“, „LPM – Live Performance Meeting“, BYOB, „Signal Festival“, „Circle of Light“, „Berlin Light Festival“, „Visual Brasil“, „Kazantip“, „Global Gathering“, „I:O Art Residence“ ir daugelyje kitų. Jis yra „Carbon Media Art Laboratory“ ir audiovizualinio meno leiblo „Sound Eye“ įkūrėjas. Aktyviai dalyvauja Ukrainos didžėjų asociacijos VJUA veikloje.

KŪRINYS

Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.
Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.

„Karo pelenai / Ashes Of War“, 2022
Skaitmeninis menas ir garso instaliacija

„Mano šalis jau daug mėnesių kariauja su Rusija. Per tuos mėnesius aš ir mano šeima patyrėme daug – bombardavimus, raketų sprogimus, persikraustymus, nesibaigiančius oro antskrydžius, nerimą dėl artimųjų ir draugų. Tuo tarpu mano brolis su giminaičiais gyvena Maskvoje, Rusijoje, ir mato visiškai kitokią realybę – jis netiki manimi ir mano tėvais Ukrainoje. Jis su vaikais žiūri televizorių ir tiki kitokia tiesa. Labai baisu, kad pasitelkę žiniasklaidą politikai gali manipuliuoti žmonių sąmone ir nuteikti brolį prieš brolį. Nenoriu, kad jo vaikai užaugę vėl važiuotų į Ukrainą kariauti. Vienintelis dalykas, kurį noriu ir galiu padaryti, tai savo menu atkreipti žmonių dėmesį į amžinąsias vertybes, už kurias verta kovoti – taiką, demokratiją, laisvę, gyvybę, meilę…“.

❉❉❉

KŪRĖJA

Elena Subach (g. 1980) – Ukrainos vizualiųjų menų kūrėja, fotografė. Gimė Červonohrade, Ukrainoje. Baigė Voluinės valstybinį universitetą. Gyvena Lvive, Ukrainoje. Apdovanota „New East Photo Prize“ (2016) ir „Gaude Polonia“ stipendija (2019), o jos nuotraukos buvo publikuotos daugybėje žurnalų ir laikraščių, įskaitant „British Journal of Photography“, „Weltkunst“, „Vogue Poland“, „Guardian“, „Süddeutsche Zeitung“ ir kt. Jos darbai ne kartą rodyti tarptautinėse parodose: „Willy Brandt House“ Berlyne, „World Bank“ Vašingtone, „Katarzyna Kozyra Foundation“ Varšuvoje, „Tycho Brahe Museum“ Venoje, Švedijoje (2022) ir „Kunstforum Wien“, Austrijoje (2022). Ji dalyvavo „Odesa Photo Days Festival 2021“ (Ukraina), „Circulations Festival 2018“ (Prancūzija), „Fotofestival Lodz 2019“ (Lenkija) ir „Landscrona Fotofestival 2022“ (Švedija).

KŪRINYS

„Mes nebejaučiame ateities / We no longer feel the future“, 2022 Fotografijos, instaliacija

Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.
Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.

„Savo projekte „Mes nebejaučiame ateities“ kuriu naratyvą, derindama nuotraukas, darytas prieš ir po Rusijos invazijos į Ukrainą, su tekstilės instaliacija ir apokaliptiniais viduramžių minuskulių vaizdais. Noriu sukurti vizualinę seriją ir erdvę, kurioje lankytojas galėtų pasinerti į nepažįstamą svetimų jausmų ir patirčių pasaulį. Šis karas atėmė mano prisiminimus, bet aš prisimenu sutiktų žmonių istorijas. Tų, kurie buvo priversti palikti savo namus ar apskritai jų neteko. Prisimenu, kaip Tetyana iš Mariupolio sakė, kad jai karas reiškia sudaužytą stiklą ir tylą. Ji man pasakojo, kaip su vyru ieškojo benzino: nuėjo į draugų namus, išėjo į pažįstamo gyvenamojo rajono vidurį ir atsidūrė absoliučioje tyloje, o jiems po kojomis visur mėtėsi sudužęs stiklas, blizgantis saulėje; su kiekvienu žingsniu traškančio stiklo garsas atrodė toks šaižus, kad verte vėrė kūną. Netoliese stovėjo namas, kurio visi langai buvo išdaužyti, tad pradėjusi šaukti kažkur nuėjusį vyrą, ji suprato, kad yra tyla, bet nėra aido – balsas kiaurai perskrodė tuščius langus ir nebegrįžo, nes nesusidūrė su jokiomis kliūtimis. Šis projektas buvo sukurtas siekiant užtikrinti, kad tokie balsai ir tokios istorijos būtų išgirsti ir neišnyktų be pėdsakų tyloje“.

❉❉❉

KŪRĖJAS

Serhiy Petliuk (g. 1981) – medijų menininkas. Baigė Lvivo nacionalinę dailės akademiją. Gyvena ir dirba Lvive. Naudoja įvairias menines medijas, bet daugiausia judančio vaizdo ir skulptūrines instaliacijas, kurdamas įtraukiančias erdves, kuriose pagrindinis elementas dažnai yra žiūrovas. Vaizdo, projekcijų, garso ir kinetiniai elementai, derinami su kruopščiai suprojektuotomis architektūrinėmis struktūromis, kuria intensyviai įkrautą aplinką, veikiančią tiek žiūrovo kūną, tiek jo pojūčius bei protą. Menininkas tyrinėja kontrolės, agresijos, smurto, kitoniškumo ir baimės problemas, kylančias iš nuolatinės įtampos tarp individo ir visuomenės. Kūrėjo darbai buvo eksponuoti Ukrainoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.

KŪRINYS

„Ir kas jums leido gražiai gyventi? / And who allowed you to live beautifully?“, 2022 Multimedijų instaliacija

Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.
Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Domo Rimeikos nuotr.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

KKKC informacija

Parašykite komentarą