III-iasis tarptautinis operos ir klasikinės muzikos festivalis

IIIiasis Klaipėdos festivalis, liepos 28–rugpjūčio 11 dienomis grįžtantis į Pauliaus Lindenau elingą, bus išskirtinis savo turiniu, prasmingomis dedikacijomis ir noru kitu kampu atskleisti senosios laivų statyklos didybę.

Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.
Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.

PROGRAMA

Liepos 28 d. 20 val.

KARO IR TAIKOS DAINOS

Jungtinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro atlikėjų koncertas.

Solistai:

Olena Arbuzova (sopranas, Ukraina)

Beata Ignatavičiūtė (sopranas)

Valeriia Tulis (sopranas, Ukraina)

Mindaugas Rojus (baritonas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras (Ukraina)

Muzikos vadovas ir dirigentas – Tomas Ambrozaitis

Dirigentas – Sergiy Didok (Ukraina)

Koncerto vedėja – Dalia Kužmarskytė

Koncerto programoje – šiandien ypač aktuali karo ir taikos tema – skambės šiai temai skirti įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai–instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai ir choras bei svečiai iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistai ir choro artistai. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, KVMT vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas ir svečias iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro, dirigentas Sergiy Didok.

Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.
Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.

Rugpjūčio 4 d. 21.30 val.

Loreta Narvilaitė

Vladimiras Konstantinovas

Donatas Bielkauskas

Kristijonas Lučinskas

KLAIPĖDA

3 veiksmų istorijų opera (atliekama be pertraukų)

Libreto autorius – Arvydas Juozaitis

Muzikos vadovas ir dirigentas – Tomas Ambrozaitis

Režisierius – Gytis Padegimas

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Birutė Ukrinaitė

Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis

Choreografė – Aušra Krasauskaitė

Choreografo asistentas – Darius Berulis

Chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas

Vaidmenys ir atlikėjai:

Jonas Budrys – Valdas Kazlauskas

Martynas Jankus – Mindaugas Rojus

Ėtmė Simonait Rita Petrauskaitė

Ėvė Simonait Ernesta Stankutė

Ernestas Galvanauskas Aurimas Raulinavičius

Erdmonas Simonaitis Šarūnas Šapalas

Vilius Gaigalaitis Šarūnas Juškevičius

Vilius Gaigalaitis Evert Sooster

Gabrielis Žanas Petisnė  Giedrius Gečys

Petisnė Moteris   Beata Ignatavičiūtė

Elzė Jankutė Rosana Štemanetian

Katrė Judita Butkytė-Komovienė

Vincas Krėvė Kęstutis Nevulis

Vydūnas / Karys savanoris – Martynas Stankevičius

Mikas Bajoras – Virginijus Pupšys

Steponas Darius Gytis Šimelionis

Petisnė adjutantas – Vytautas Bytautas

Anikė Anna Chekmarova

Anikė Yuliia Kovalenko

Šišioniškė dvasia Vaida Galinskienė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai

2023–iaisiais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100–metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą, kurioje atgytų šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia. Pasak operai libretą parašiusio filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio, visuose trijuose operos veiksmuose plėtojamų istorijų teminė ašis yra trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – asmenybės, religija, kalba.

Pirmajame operos veiksme susipažįstame su pirmais septyniais iš didelio operos veikėjų būrio. Tarp jų – tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė Elzė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga,“ – pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė.

Antrasis veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. Tą dieną susitikę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, literatas ir visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius, filosofas Vilhelmas Storosta (Vydūnas) ir nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis tariasi dėl Klaipėdos prijungimo plano. Kitame paveiksle – Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė ir jo moteris. Moteris nesitveria pykčiu dėl aplinkybių, nubloškusių ją į „Europos užkampį“, dėl visko kaltina savo vyrą, tačiau Petisnė lieka ištikimas Europos misijos idėjai. Šios „dramos“ fone – prancūzų karių būrys, pasirengęs mūšiui… Tolesnis epizodas vyksta bažnyčioje, užpildytoje civiliais persirengusiais lietuvių kariais, taip pat besiruošiančiais kovai. Į bažnyčią įžengus prancūzams, atmosfera kaista, situacijos dramatizmas pasiekia kulminaciją pačioje šio veiksmo pabaigoje. „Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia – ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima,“ – apie šio veiksmo muzikines inspiracijas kalbėjo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas.

Muziką trečiajam operos veiksmui kuria du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasak K. Lučinsko, jame skambės ir pats miestas: „tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais.“ Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas, abu menininkai iš įvairios kilmės akustinės medžiagos dėlioja daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį. Šiuolaikinės operos tendencijomis besidomintis D. Bielkauskas teigė vengęs šventinio patoso ir rėmęsis labiau subjektyviu istorinių įvykių vertinimu: „Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.“

Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.
Klaipėdos festivalio akimirkos. Renaldo Kulikausko nuotr.

Rugpjūčio 11 d. 22.30 val.

Carl Orff

CARMINA BURANA

Videografinis spektaklis

Muzikos vadovas ir dirigentas – Robertas Šervenikas

Dirigento asistentas – Dmitrijus Zlotnikas

Režisierius – Dalius Abaris

Režisieriaus asistentė – Rūta Bunikytė

Scenografė – Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas – Martynas Norvaišas

Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis

Grimo dailininkė – Aira Braždienė

Garso ir vaizdo režisierius – Jonas Raudonius

Chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas

Atlikėjai:

Rita Petrauskaitė (sopranas)

Mindaugas Jankauskas (tenoras)

Farshad Abbasabadi (baritonas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Kauno valstybinis choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“ – vienas įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Kūrinys sukurtas paties kompozitoriaus parašytu libretu, panaudojant dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Bojerno vienuolyne atrasto rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiama daugelis iki šiol savo svarbos nepraradusių temų: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, grįžtančio pavasario džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia girtavimas, gausus maistas, azartiniai žaidimai ir kūniška meilė. Pasaulietiškų dainų rinkinys kantatoje pateiktas lotynų ir vokiečių aukštaičių kalbomis. Muzika nukreipta į klausytojo širdį, išraiškinga, siautulinga, kartais lyriška ir geidulinga.

Kantatos „Carmina Burana“ premjera įvyko Frankfurte prie Maino 1937 m. Po jos kompozitorius C. Orffas savo leidėjui yra parašęs: „Viskas, ką esu sukūręs ir ką Jūs, deja, išleidote iki šios dienos, gali būti sunaikinta. Mano darbai prasidės nuo „Carminos Buranos“.

Kūrinio „Carmina Burana“ atlikimas reikalauja didžiulių pajėgų ir aukštos atlikimo technikos. Kūrinys sukurtas dideliam ir neįprastos sudėties orkestrui, dvigubos sudėties mišriam chorui ir trim solistams: sopranui, tenorui ir baritonui.

Kantatoje kompozitorius tarsi žaidžia judesiu, garsu, šokiu, daina ir vaizdine scenos magija. C. Orffas teatrą laikė visų menų sinteze ir siekė jungtinio sceninių įspūdžių poveikio žiūrovui. „Carmina Burana“ – kūrinys sulaukęs gausybės žanrinių interpretacijų, grotas, dainuotas, vaidintas ir šoktas visuose pasaulio žemynuose.

Kantatos režisierius Dalius Abaris Klaipėdos festivalyje vyksiantį pasirodymą vadina videografiniu spektakliu. Pasak jo, žiūrovus turėtų stebinti spektaklio visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, reikalingas šiam veikalui atlikti, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. „Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą“, – sako režisierius.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija

Leave a Reply