Bernardo Aleknavičiaus fotografijos – „Pro langą“
Gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Nišinėje galerijoje, veikiančioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaroma Bernardo Aleknavičiaus (1930–2020) paroda „Pro langą“. Parodos kuratorė – menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Fotografijos šiai parodai atrinktos iš kelių tūkstančių negatyvų, saugomų Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvuose. Tai kadrai, užfiksuoti apie 1968–2006 metus pro fotomenininko buto langus, Vytauto gatvėje, Klaipėdoje. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 2 d. B. Aleknavičiaus fotografijoje vyraujantis optimizmas, vidinė šviesa, tikėjimas žmogumi visuomet išskyrė jo darbus iš kitų klaipėdiečių kūrybos. Baltuoju metraštininku vadinamam fotografui buvo svarbus ne tik dokumentinis fotografijos pagrindas, bet ir estetinis jos apvalkalas, subtiliai atveriantis kintantį laiko, asmenybės ir tradicijų santykį. Kad ir kokių temų autorius ėmėsi, niekuomet nevaizdavo negatyvių realybės pusių, įtemptų ar konfliktiškų situacijų. Net ir fiksuodamas gyvenimą pro savo buto langus jis ieško šviesių akimirkų. Tiesa, būdamas sąžiningas kronikininkas negalėjo apeiti ir niūresnių ar net skaudžių daugiabučio gyventojų gyvenimo momentų. Ir vis tik šiame jo rinkinyje daugiau optimistinių nei niūrių ar slegiančių vaizdų. Parodoje „Pro langą“ – iš B. Aleknavičiaus negatyvų atrinkti kadrai. Fotografas daug metų stebėjo gyvenimą pro savo buto langus ir fiksavo įdomiausius jo epizodus. Jo archyve šia tema – keli tūkstančiai negatyvų. Akivaizdu, kad jį domino ne tik ryškiausi gyvenimo įvykiai, besimainantis urbanistinis peizažas, kuomet senąją architektūrą išstūmė nauji pastatai. Tas pačias vietas jis fiksavo ir besikeičiant paros ar metų laikams, kai sniegas gatvėse užslopindavo miesto šurmulį, lietaus vanduo užtvindydavo aikšteles ar pavasariniai obelų žiedai išdabindavo kiemus. Ir dabar beveik visada jo dėmesio centre buvo žmogus. Kažkur nueinantis ir vėl sugrįžtantis, kaip ir gatvė, miestas, gyvenimas – nuolatinėje kaitoje. Daugiabučio kiemas B. Aleknavičiaus fotografijose – pilnas gyvybės. Jos primena mums laiką, kai visas žmonių gyvenimas vyko visai čia pat, šalia jų miegamųjų ir virtuvių. Kai vienoje erdvėje, viename kieme buvo švenčiamos vestuvės, krikštynos, organizuojamos laidotuvės. Tai – metas, kai kiemai dar buvo pilni murzinų vaikų, prasimanančių keisčiausių žaidimų statybvietėse, balose ar tiesiog ant šaligatvio praeiviams po kojomis. Dabar tai jau sunkiai įsivaizduojama. Miestas nuo to laiko labai pasikeitė. B. Aleknavičiaus vaizduojamos dienos nuėjo. Daug kas pamiršta, todėl daug kas autoriaus fotografijose kelia nuostabą. Kita vertus – tai ne tik Vytauto gatvės, kurioje B. Aleknavičius gyveno, kronika. Tai ir buvusio gyvenimo lyrika, dabar jau su ryškiu nostalgijos prieskoniu. Stebina tik tai, kad jau tada, prieš kelis dešimtmečius fotografuodamas kasdienį niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimą, B. Aleknavičius sugebėjo taip įtempti būties stygą, kad ji nepaprastai jaudinančiai virpa ir šiandien. *** Bernardas Aleknavičius (g. 1930 m., Lekėčiuose) 1949–1951 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurioje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė Kačerginės kraštotyros muziejų. 1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą. Trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Čia kartu su Venantu Butkumi įkūrė „Lietuvos žvejo“ savaitraštį, o su Kelmės rajono laikraščio fotokorespondentu Algimantu Bitvinsku – Žemaitijos žurnalistų fotomėgėjų klubą. Buvo Lietuvos fotomenininkų draugijos (dabar – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) organizacinio komiteto narys. Surengė apie 20 personalinių parodų, kurios buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gyvendamas Klaipėdoje, B. Aleknavičius aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. B. Aleknavičius – Vydūno (1988), Tautodailininkų (1972), Tėviškės pažinimo draugijų bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos (2000) garbės narys, Šakių garbės pilietis (1999), žurnalistinės dr. V. Kudirkos premijos laureatas (1992), literatūrinės I. Simonaitytės premijos laureatas (1997), Tėviškės pažinimo draugijos, „Gimtinės“ laikraščio laureatas (2003), jam suteiktas LR meno kūrėjo statusas (2005), įteikta Zanavykų kultūros premija (2006), pelnytas pilietiškiausio klaipėdiečio vardas (2008), Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ skaitytojų išrinktas Metų žmogumi (2009), suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas (2011), Klaipėdos kultūros magistras (2020), apdovanotas nacionalinės spaudos pradininko, Mažosios Lietuvos laikraštininko Johano Ferdinando Kelkio vardo medaliu (2020). Mirė 2020 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lekėčiuose (Šakių r.). *** Organizatorius – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais. Parengė Danguolė Ruškienė |