Unikalus Liepojos meno ir turizmo objektas duris lankytojams atveria jau ketvirtąjį sezoną

Liepojos Karuostos vandens bokšte įsikūrusi menininkų rezidencija savo duris lankytojams atveria jau ketvirtąjį vasaros sezoną paeiliui. Tai puiki galimybė ne tik pasigrožėti istorine vandens bokšto architektūra ir įspūdingu vidaus interjeru, bet ir pajusti kūrybinę aurą, palaikomą kasdienio iškilių menininkų darbo. Kiekvienais metais šis Liepojos objektas virsta išvykos dirbtuvėmis įvairiems, kritikų pripažintiems meno pasaulio atstovams.

Nemokamai apsilankyti šiame bokšte iki pat vasaros pabaigos galima kasdien 13–17 valandomis.

Šiemet menininkų rezidencijos Karuostos vandens bokšte projektas buvo įvertintas Latvijos visuomeninės žiniasklaidos metų apdovanojimu „Kilogramas kultūros“.

Jau ketvirtąjį sezoną rezidencijos kuratorius skulptorius Egonas Perševicas (lv. Egons Peršēvics) kviečia iškiliausius Latvijos menininkus perkelti į šį bokštą vasarai savo dirbtuves ir suteikti galimybę lankytojams pamatyti jų darbą. Ankstesniais metais prie šio projekto buvo prisijungę dailininkai Ritumas Ivanovas (lv. Ritums Ivanovs) ir Agatė Apkalnė (lv. Agate Apkalne), Atis Jakobsonas (lv. Atis Jākobsons), Elina Zundė (lv. Elīna Zunde), Andris Vytuolinis (lv. Andris Vītoliņš), Veronika Volska (lv. Veronika Voļska) ir Reinis Liepa (lv. Reinis Liepa).

Kiekvieną vasarą drauge su tapytojais bokšte darbuojasi ir pats rezidencijos kuratorius. Čia paties Egono yra sukurtos didelio formato skulptūros – latvių auditorijai jau gerai žinoma Karuostos undinėlė ir „Menininko manifestas“. Beje, abi šias skulptūras galima apžiūrėti Klaipėdos parodų salėje „FAKTAS-FORMA“ festivalio metu iki rugpjūčio 14 d.

Praėjusiais metais skulptorius savo dėmesį skyrė portretų studijoms ir kvietė visus norinčius į edukacines paskaitas apie skulptūros meną. Šią vasarą jį bus galima išvysti besidarbuojantį prie didelio gabarito reljefo.

Skulptorius Egonas Perševicas – būsimasis mokslų daktaras ir pedagogas, sukaupęs daugiau kaip dešimties metų darbų patirtį. Pastaruoju metu jis dėsto Latvijos meno akademijoje ir Liepojos muzikos, dailės ir dizaino mokykloje. Daugelis jo sukurtų didelio formato skulptūrų netruko išpopuliarėti visoje Latvijoje. Prie jau minėtų darbų būtų galima pridėti Daugpilio Marko Rotko meno centre eksponuojamą „Vaiduoklių žirgą“, lotoso poza sėdinčią Mildą, ant kurios cituojamas Latvijos laisvės paminklas, bei daug kur Latvijoje eksponuotą „Jūros motinos apiplėšimą“. Egonas ypač gilinasi į didelio formato figūrinę skulptūrą ir, pasitelkdamas ją, tyrinėja aktualias politines temas bei kultūrines vertybes. Pastaraisiais metais skulptoriaus kūryboje dominuoja viešosios erdvės objektai, kurie lengva ironija aktualizuoja tokius įsisenėjusius politinius klausimus kaip ekologija, lyčių lygybė, įvairaus pobūdžio diskriminacija ir laisvės idėja. Egono Perševico darbai buvo eksponuojami ArtVilnius bei kitose parodose visoje Lietuvoje.

Drauge su skulptoriumi šiemet Karuostos vandens bokšte bus galima sutikti dailininkus Lygą Kempę (lv. Līga Ķempe), Klavą Lorį (lv. Klāvs Loris) ir Guntą Lantę (lv. Gunta Lante). Kad išskirtinės vandens bokšto erdvės paliktų tik patį giliausią įspūdį, į rezidenciją kviečiami tik profesionalūs menininkai, kurių darbo kokybė nekelia jokių abejonių.

Klavas Loris savo jėgas skiria didelio formato darbams, kuriuos kurdamas eksperimentuoja įvairiomis technikomis. Jis nevengia derinti klasikinę aliejinę tapybą su moderniosiomis medijomis ir skirtingomis medžiagomis. Eksperimentuodamas jis yra išradęs savo individualią techniką, kuria į vieną meninį darinį suliejama fotografija, skaitmeninė spauda ir klasikinė tapyba. Nuo 2007 metų šis dailininkas spėjo surengti net aštuonias asmenines parodas ir prisidėti prie daugiau kaip 20 jungtinių parodų Latvijoje ir už jos ribų. 2015 metais Klavas laimėjo Grand Prix šiuolaikinio meno bienalėje JCE. Jeune creation Europeenne. Biennale d’art contemporain Paryžiuje. Viešėdamas Liepojoje Klavas ketina tęsti darbą prie paveikslų serijos „The Thing“, kuri šiuo metu yra eksponuojama asmeninėje jo parodoje Rygoje.

Lyga Kempė ieško šiuolaikinės meninės raiškos labai plačiu užmoju – nuo ryškaus figūralizmo iki abstraktaus gamtovaizdžio konstrukcijų. Jutiminiais potėpiais ir linijomis ši dailininkė atskleidžia intymaus moterų pasaulio paslaptingumą. Lygos tapybai visuomet svarbi raiškos priemonė yra siautulingas žaidimas su klasikiniais metodais ir technikomis. Parodose Latvijoje ir svetur Lyga dalyvauja nuo 1999-ųjų. Daug jos darbų galima rasti ne tik įvairiuose muziejuose, bet ir įmonėse bei privačiose kolekcijose.

Gunta Lantė save atrado figūriniame mene. Ji pasirinko pažinti pasaulį tyrinėdama žmogų ir (ne)žmoniškumą. Žmogaus kūnas Guntai tarsi „kalba“, turinti didžiausią įmanomą žodyną. Savo tapyboje ji maksimaliai išnaudoja nuogą žmogaus kūną, nes, jos manymu, žmogus iš prigimties yra nuogas šiame pasaulyje – neapsaugotas ir nepagražintas. Kurdama ji sąmoningai atsisako foninės informacijos. Tokį jos sprendimą sąlygoja nuostata, kad žmogui pasiekus ar patyrus gyvenime kažką svarbaus fonas ir aplinka tampa bereikšmiai. Tapydama Gunta daugiausia naudoja aliejinę ir akrilinę technikas, bet jos tikroji meilė yra piešimas.

Tapytoja pabrėžia patirties, kurios galima įgyti dirbant šioje rezidencijoje, unikalumą: „Tai nuostabi galimybė menininkui sutikti savo žiūrovą, o žiūrovui – menininką. Be to, jie savo akimis gali išvysti ir susipažinti su kūrybiniu procesu, užmegzti pokalbius ir diskusijas“.

Visą informaciją apie Karuostos vandens bokšto menininkų rezidenciją galima rasti čia: www.facebook.com/karostas.udenstornis ir www.instagram.com/karostas.udenstornis.

Iveta Vēvere

Leave a Reply