Taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius 2015″ – profesionalių kūrėjų darbai

Tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius 2015″ šiais metais organizuojama jau nebe pirmą kartą. Pagrindinis šios mugės tikslas – pristatyti įdomiausius Lietuvos ir užsienio menininkus, taip pat šiuolaikines taikomojo meno tendencijas.

Ewa_Tomas_Trys karaliai_1

Tarptautinės taikomojo meno mugės „Craft Vilnius 2014″ vienos iš nugalėtojų porceliano meistrės Ewos Tomas „Trys karaliai”. Organizatorių archyvo nuotr.

 Tokio pobūdžio renginiuose kūrėjai susitinka vienoje erdvėje, pristato savo taikomojo meno kūrinius mugėje, veda kūrybines dirbtuves, taip pat diskutuoja su lankytojais. Šių metų tarptautinės taikomojo meno mugės “Craft Vilnius” tema – “Daiktai su istorija”. Mugėje planuojama pristatyti menininkų profesionalų kūrinius iš šiuolaikinės tekstilės, juvelyrikos, drabužių dizaino srities, dirbinius iš popieriaus, metalo, stiklo ir kt. 

Taikomojo meno mugė „Craft Vilnius” 2013 metais svečių teisėmis viešėjo Filadelfijos meno mugėje, kurioje lietuvių taikomojo meno kūrėjai sulaukė išskirtinio dėmesio. Toks dalyvavimas tarptautiniame renginyje šiais metais mugei suteikė galimybę sulaukti daugiau kviestinių taikomojo meno kūrėjų iš kitų šalių – Italijos, Izraelio, Maljorkos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos. Mugės atrankoje dalyvaujančios profesionalios menotyrininkės atrenka dalyvius ir kuruoja parodos ekspozicijas LITEXPO parodų rūmuose. Profesionalių menotyrininkių komisiją sudaro dr. Danutė Zovienė (žurnalo „Dailė” redaktorė), meno kritikė ir parodų kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė, menotyrininkė Rita Mikučionytė, menotyrininkė dr. Lijana Natalevičienė, menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė, dailininkė Aušra Petroškienė, ji taip pat yra šio projekto iniciatorė.

Taikomojo meno mugė „Craft Vilnius” – tai gyvoji meno istorija. Natūralu, kad ruošiantis, dalyvaujant ar lankantis mugėje kyla klausimų apie menininkų profesionalumą ir jų pristatymą užsienio meno rinkoje, ribą tarp profesionalaus ir neprofesionalaus meno bei ribą tarp komercinio ir nekomercinio meno. Į šiuos klausimus sutiko atsakyti projekte dalyvaujančios ir taikomųjų menų kūrėjų procesus bei projekto realizaciją, įgyvendinimo idėjas stebinčios menotyrininkės Vaidilutė Brazauskaitė ir menotyrininkė, VšĮ Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė, dr. Danutė Zovienė.

– Ką manote apie taikomojo meno kūrėjų profesionalumą Lietuvoje? Kuo išsiskiriame Europos ir pasaulio kontekste?

– Lietuvių menininkai svetur yra vertinami. Tiek tekstilininkai, tiek juvelyrai, tiek odininkai, tiek knygrišiai aktyviai dalyvauja parodose visame pasaulyje. Aš nesakau, kad visi šios taikomojo meno rinkos dalyvių kūriniai yra neginčytinos kokybės. Visgi, nors dėl mūsų šalies mažumo sunku išeiti į tarptautinius vandenis, aš pažįstu labai daug įstabių menininkų, kurie yra žinomi visame pasaulyje, kai kuriuos iš jų bus galima sutikti tarptautinėje meno mugėje „Craft Vilnius”. Lyginant su pasaulio kontekstu, lietuviški darbai nėra brangūs. Bet vėl susiduriame su lietuvių lavinimo klausimu. Norint sukurti keramikos, tekstilės ar stiklo kūrinius, reikia labai daug intelektinių ir materialinių sąnaudų, kadangi tai nėra masinė gamyba. Gaila, bet dažnai šis darbas lieka neįvertintas, – pasakojo projekto menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė.

– Gal galėtumėte daugiau pakomentuoti, kur yra riba tarp komercinio ir taikomojo meno? Ar šiuolaikiniame mene yra ryški riba tarp tradicinio ir šiuolaikinio taikomojo meno? Kokiais kriterijais vadovaujatės atrinkdami mugėje dalyvausiančius profesionalius taikomojo meno kūrėjus – dalyvius?

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Svitlana Karunska (Ukraina). VENECIJA. 

– Dalyvavau 2014 m. tarptautinėje taikomojo meno mugės „Craft Vilnius” atrankoje. Atrenkant kūrinius, kurie bus pristatyti parodinėse erdvėse, buvo atsižvelgiama į kelis vertinimo kriterijus ir aspektus: originali idėja, kūrėjo profesionalumas, meistriškumas, kokybiškas kūrinio atitikimas medžiagoje bei pritaikymas žmogui ir aplinkai.

Taikomajame mene, kaip ir kiekvienoje meno srityje, ribos nyksta – taikomajame mene rasime ir konceptualių sprendimų, ir vaizduojamųjų elementų, ir neribojamos medžiagų pasirinkimo galimybės. Kalbant apie komercinį ir nekomercinį aspektą, griežtos ribos šiandien taip pat negalima brėžti. Tačiau pats renginio pavadinimas, kuriamas vartojant sąvoką „craft”, yra nuoroda į amatą, taigi kūrinys turi būti naudojamas, kitaip tariant, parduodamas renginio-mugės metu. Viskas priklauso nuo renginio idėjos profesionalaus išpildymo medžiagoje, – pasakojo menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.

Šios tarptautinės taikomojo meno mugės „Craft Vilnius” renginių gausa išsiskirs įvairove, kuri sudomins ne tik žiūrovą, bet ir pirkėją: menininkų kūrybinių dirbtuvių organizavimas, meno dirbinių pardavimas, aktyvus darbas su reklama iki renginio, daug dėmesio dalyvaujančių menininkų – personalijų – pristatymas žiniasklaidoje, „Craft Vilnius” projekto tinklalapyje.

Taikomojo meno mugė bendradarbiauja su įvairiomis meno institucijomis iš Ukrainos, kuratoriais iš Italijos, taikomojo meno muziejais iš Rygos. Pagrindinis projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, organizatorė – VšĮ „Naujas miesto veidas”. Lietuvoje ir užsienyje kuriantys menininkai kviečiami registruotis. Tarptautinio taikomojo meno mugė vyks gruodžio 3–6 dienomis LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje.

Daugiau informacijos: www.craftvilnius.eu

Leave a Reply