Kaip garso menininkai klausėsi Klaipėdos

Penkias dienas kuopelė garso menininkų įrašinėjo uostamiesčio garsus. KKKC nuotr.

Praėjusią savaitę Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) vyko paskutinis didžiulio projekto „Pažink svetimšalį” („Close stranger„) renginių ciklas „Taip toli, taip arti: nežinomi garsovaizdžiai ir miesto ritualai”. Menininkai ir mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos matavo miestietiškų ritualų ir meno santykį, atskleidė jį praktiniais darbais.

Penkias dienas kuopelė garso menininkų rinko, įrašinėjo, komponavo ir konceptualizavo Klaipėdos garsus. Praktinio seminaro dalyviai, griežtai paisydami tylos įžadų, kasdien nuo ryto klaidžiojo po uostamiestį, o vakare vėl susirinkę į būrį jau balsu aptardavo rezultatus, „laimikį”. Vyko konferencija, o projektui baigiantis per garso performansą prie KKKC Parodų rūmų klausytojai susipažino su unikaliais menininkų kūriniais.

Užsiėmimus vedė ir garso improvizacijas kūrė Konradas Gęca iš Lenkijos, lietuviai Tautvydas Bajarkevičius (Audio_z), Kristijonas Lučinskas (Driezhas), Audrius Šimkūnas (Sala). Karaliaučiui atstovavo Sergejus Ivanovas (Kratong) ir Danilas Akimovas (Dr. Switchoff).

Kuo gyvas Baltijos uostas

Vienas konferencijos moderatorių filosofas doc. Aldis Gedutis LŽ tvirtino, kad menininkų akcija pakeitė daugelio požiūrį į miesto garsyną. Pagaliau įsitikinta, kuo iš tiesų gyvas Baltijos uostas. „Klaipėda paprastai įsivaizduojama kaip apmiręs miestas. Esą joje nieko nevyksta, neišgirsi jokio išskirtinio garso. Renginys parodė ką kita – miestas gyvena įdomų gyvenimą. Bėda ta, jog nesistengiame įsiklausyti į kasdienius, įprastus garsus. Būtent dėl to, kad jie mums įprasti. Tačiau įdėję pastangų žmonės savo aplinką gali pradėti suvokti visai kitaip. Iš svetur atvykę menininkai – „artimi svetimšaliai” – pamėgino jį įgarsinti, ir jų pastangas vainikavo įdomūs rezultatai”, – tikino A. Gedutis.

Anot pašnekovo, per garso performansą Parodų rūmuose iš šešių pasirodymų net penkiuose buvo girdėti paukščių čiulbesys. „Peršasi išvada, kad Klaipėdoje dominuoja ne tik uosto, automobilių, žmonių skleidžiami garsai. Tai ir gana žalias miestas, turintis daug medžių, krūmų. Juos puikiai „įgarsina” mūsų mažieji draugai. Toks atradimas man pasirodė gana netikėtas”, – prisipažino klaipėdiškis.

Kokia tai muzika

Kita vertus, kūrybinis eksperimentas atskleidė, kad kiekvienas garso menininkas miestą girdi truputį skirtingai, savaip. Tarkime, S. Ivanovas į Klaipėdą atvyko autobusu, Kuršmares įveikė keltu. Čia ir pradėjo pirmąją įrašų sesiją. „Kelto garsai, kėlimasis per marias, jo manymu, labai svarbus miesto ritualas. Iš Smiltynės, gamtos kampelio, žmogus keltu patenka į urbanizuotą vietovę. Tad šis aspektas, rusų menininko nuomone, yra gana svarbus Klaipėdos savasčiai nusakyti”, – aiškino A. Gedutis.

KKKC vadovas, menotyrininkas Ignas Kazakevičius ir vienas iš konferencijos moderatorių filosofas doc. Aldis Gedutis. KKKC nuotr.

Per baigiamąjį renginį Parodų rūmuose S. Ivanovo kolega T. Bajarkevičius pateikė miesto pokalbių kompozicijas, K. Lučinskas išsiskyrė palyginti muzikaliomis improvizacijomis. A. Šimkūnas kontaktiniu mikrofonu mėgino įrašyti tiltų gaudesį ir netgi skruzdėlyno garsus. D. Akimovas pasidalijo savo reminiscencijomis iš viešnagių Klaipėdoje.

Įdomios ir gana priešingos nesuinteresuotam stebėtojui galėjo atrodyti praeivių reakcijos. Vieni stabtelėdavo ir mėgindavo suvokti, koks yra tokio „muzikos” žanro pobūdis. Kiti, išgirdę kiek agresyvesnį motyvą – garsą iš patiltės ar remiksuotą geležinkelio triukšmą, – siekė kuo skubiau pasišalinti iš keisto įvykio vietos.

Trišalė sąjunga

Šiuolaikinio meno renginiais, akcijomis, parodomis Klaipėdą, Karaliaučių ir Gdanską susiejęs kultūros mainų projektas „Pažink svetimšalį” truko daugiau kaip dvejus metus. „Lietuvos žinios” kalbino projekto iniciatorių, KKKC vadovą, menotyrininką Igną Kazakevičių.

– Ko pasiekė projektas „Pažink svetimšalį”? Ar pavyko geriau pažinti Baltijos kaimynus?

– Suprantama, mes – rusai, lenkai, lietuviai – mąstome kiek skirtingai, turime savų stereotipų. Tačiau kai menininkai prabyla tais pirmapradžiais, neartikuliuotais miesto garsais, atsiranda bendrumo jausmas. Kitaip tariant, tarp jų išgirstame mus siejančią tylą. Kas kita, kai kalbamės šiuolaikinio meno kūriniais, nuodugniai parengtomis parodomis. Tada nori nenori atsiskleidžia ne tik kuratoriaus idėja, bet ir tam tikri šalių ideologiniai aspektai. Šiuo požiūriu nebuvo taip paprasta susikalbėti.

Vis dėlto projekto nauda – akivaizdi. Iš esmės pirmąkart trijų šalių kaimynių kultūros centrai veikė išvien, lyg viena širdis. Keitėmės parodomis, pirmyn atgal kursavo kūrėjai, edukatoriai, kuratoriai, akademikai, įvairių meno šakų atstovai. Manau, „trišalė sąjunga” buvo visiškai įgyvendinta. Tai, apie ką svajojome, pavertėme tikrove.

– Kodėl projektas baigiamas garso meno renginiu? Kad apie jį, vaizdžiai tariant, sklistų didesnis garsas?

– Sumanėme baigti tuo, nuo ko pradėjome. 2013 metų gegužę vyko pirmasis „Pažink svetimšalį” renginys – garso meno ir eksperimentinės muzikos festivalis „Sound Around”. Iš pradžių Karaliaučiuje, vėliau Gdanske ir Klaipėdoje. Jis buvo sėkmingas, sulaukė gerų atgarsių ir, kas dar svarbiau – gana margos publikos. Rinkosi ne vien nuolatiniai parodų lankytojai. Be to, festivalis išėjo į gatves, aikštes, parkus, krantines. Menininkų grupės klausėsi miesto garsų, ritmų. Kitaip tariant, „įrašinėjo” jo gyvenimą.