Prano Domšaičio galerija kviečia dalyvauti konkurse-parodoje „Mano prakartėlė“
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda) vaikų ir moksleivių kūrybos konkursą-parodą „Mano prakartėlė“ rengia jau penktą kartą.Garsaus tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) vardu pavadintos galerijos nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti maždaug 300 dailininko kūrinių. Reikšmingą P. Domšaičio kūrybos dalį sudaro paveikslai religine tema: „Apreiškimas“, „Piemenėlių pagarbinimas“, „Karalių pagarbinimas“. Piemenėlių, Išminčių pagarbinimo siužetas atkartoja tradicines prakartėles, kurios Šv. Kalėdų metu nuo seno rengiamos bažnyčiose, miestų aikštėse ir namuose. P. Domšaitis rinko senas prakartėlių figūrėles, turėjo sukaupęs vertingą jų kolekciją. Konkurso-parodos sąlygos
Prašome prakartėlių kūrimui nenaudoti spalvoto popieriaus, spalvų, gamtinių medžiagų, maisto produktų ir kt.
IV konkurso-parodos „Mano prakartėlė“ (2012) dalyviai konkursui pateiktus darbus, pasibaigus parodai, Šv. Kalėdų išvakarėse, dovanojo vaikų ligoninėms ir senelių globos namams. Pratęsdami šią gerumo akciją, dėl sutikimo dovanoti prakartėles su dalyviais susisieksime individualiai. Trumpai apie prakartėlę Viso pasaulio krikščionių šalyse populiarios prakartėlės turi savo istoriją. Per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje buvo pradėta III a. po Kr., tuo metu visoje Palestinoje gyvuliai buvo laikomi olose. Taip prasidėjo prakartėlių tradicija. Visose kalbose šis žodis reiškia ėdžias (liet. – prakartas). Europoje prakartėlės paplito viduramžiais, šv. Pranciškaus Asyžiečio (1182–1226) dėka: jis gavo popiežiaus leidimą atkurti gyvą Kūdikėlio Jėzaus gimimo sceną. Tokie „gyvieji paveikslai“ per Kalėdas tapo populiarūs visose bažnyčiose. Jų personažai atėjo iš Šv. Rašto: Kūdikėlis Jėzus ėdžiose su šienu, Marija, Juozapas, Trys Karaliai, atkeliavę su dovanomis, angelai, piemenėliai ir gyvulėliai. Svarbiausi iš gyvulėlių buvo asilas ir jautis, nes jie pūtė šiltą kvapą į Kūdikėlį, neleisdami jam sušalti. Ilgainiui tvartelių gyventojai pasipildė tose šalyse, kuriose buvo kuriamos prakartėlės, auginamais gyvuliais. XVII a. gyvas figūras pakeitė iš įvairių medžiagų pagamintos skulptūrėlės. Iš Italijos, Pietų Prancūzijos tokios prakartėlės su šventųjų ir gyvulėlių figūromis pasklido po visas šalis, buvo rengiamos ne tik bažnyčiose, bet ir namuose. Jos gamintos iš įvairiausių medžiagų: liejamos iš vaško, gipso, drožiamos iš medžio. XX a. prakartėlė tapo neatsiejamu Kalėdų atributu kiekvienoje šeimoje. Prasidėjo masinė jų gamyba ir kolekcionavimas. Kaip ir kalėdinės eglutės, prakartėlės yra atrakcija vaikams, vienas iš šventinio interjero dekoravimo būdų. Tai puiki galimybė pasireikšti kolektyvinei kūrybai – įtraukiant į ją visus šeimos narius, darželio grupės ar klasės vaikus. Kodėl kviečiame kurti prakartėlės tik iš balto popieriaus? Praėjusių konkursų-parodų „Mano prakartėlė“ patirtis atskleidė, kad vaikams, jų auklėtojams, mokytojams, tėveliams nestinga kūrybiškumo ir fantazijos. Todėl net įprastas baltas popierius Jūsų rankose gali tapti nuostabiu kūriniu. Tikime, kad naudodami tik baltą popierių ir įvairias technikas, sukursite originalias prakartėles. |