Prano Domšaičio galerija kviečia dalyvauti konkurse-parodoje „Mano prakartėlė“

 

Pranas Domšaitis. Karalių pasveikinimas. 1963

Pranas Domšaitis. Karalių pasveikinimas. 1963

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda) vaikų ir moksleivių kūrybos konkursą-parodą „Mano prakartėlė“ rengia jau penktą kartą. 

Garsaus tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) vardu pavadintos galerijos nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti maždaug 300 dailininko kūrinių. Reikšmingą P. Domšaičio kūrybos dalį sudaro paveikslai religine tema: „Apreiškimas“, „Piemenėlių pagarbinimas“, „Karalių pagarbinimas“. Piemenėlių, Išminčių pagarbinimo siužetas atkartoja  tradicines prakartėles, kurios Šv. Kalėdų metu nuo seno rengiamos bažnyčiose, miestų aikštėse ir namuose. P. Domšaitis rinko senas prakartėlių figūrėles, turėjo sukaupęs vertingą jų kolekciją.

Konkurso-parodos sąlygos

  1. V konkurso-parodos „Mano prakartėlė“ tema: „Baltoji prakartėlė“.
  2. Darbai – prakartėlės kompozicija (erdvinė arba plokštuminė, ne daugiau 35x35x35 cm.) su tradiciniais ir naujais personažais – kolektyviniai, sukurti darželio grupės, klasės, šeimos, kelių arba vieno autoriaus.
  3. Medžiaga – tik baltas įvairaus storio, faktūros popierius, atlikimo technikos ir būdai priklauso nuo dalyvių pasirinkimo ir fantazijos.

Prašome prakartėlių kūrimui nenaudoti spalvoto popieriaus, spalvų, gamtinių medžiagų, maisto produktų ir kt.

  1. Darbai skirstomi pagal amžiaus grupes: 5–6 m., 7–10 m., 11–13 m., 14–16 m. Vertinant atsižvelgiama į kūrinio atitikimą konkurso sąlygoms, originalią temos interpretaciją, estetinį vaizdą.
  2. Kiekvienas konkursui pateiktas darbas turi turėti etiketę, kurioje prašome nurodyti: grupę, klasę, dalyvių vardus, pavardes, amžių, mokyklą arba įstaigą, mokytojo pavardę, vardą, tel., el. paštą. Pateikdami darbus konkursui dalyviai visam autorių teisių apsaugos laikotarpiui neatlygintinai suteikia konkurso organizatoriams neišimtines teises atgaminti, išleisti, viešai skelbti, platinti konkursui pateiktus kūrinius ar jų kopijas Lietuvoje ir užsienyje.
  3. Prakartėlių laukiame  iki 2014 m. lapkričio 24 d. Mūsų adresas: LDM Prano Domšaičio galerija, Liepų g. 33, 92145 Klaipėda. Informaciją apie konkursą-parodą teikia muziejininkė Rita Kauneckienė,  tel. (8 46) 410 421, el. p. menopazinimas.domsaitis@zebra.lt
  4. Darbus vertins komisija, kuriai vadovaus Raimonda Stirbienė, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė. Komisijos nariai: Rima Baukaitė, Klaipėdos miesto dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, dailės mokytoja ekspertė; br. Evaldas Darulis OFM, Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios kunigas; Aurelija Malinauskaitė, Prano Domšaičio galerijos ekspozicijos saugotoja; Juozas Vosylius, tapytojas, KU docentas, katedros vedėjas.
  5. Konkurso parodos atidarymas įvyks 2014 m. lapkričio 27 d., 15 val. Prano Domšaičio galerijoje. Paroda veiks iki 2014 m. gruodžio 22 d. Konkurso rezultatai bus paskelbti  atidarymo metu ir Lietuvos dailės muziejaus tinklalapyje www.ldm.lt
  6. Konkurso dalyviams ir jų auklėtojams, mokytojams bus įteikti dalyvių diplomai. Organizatoriai neįsipareigoja grąžinti konkursui-parodai atsiųstus darbus. Pasibaigus parodai, darbus bus galima atsiimti Prano Domšaičio galerijoje nuo 2015 m. sausio 2 d. iki sausio 14 d. 

IV konkurso-parodos „Mano prakartėlė“ (2012) dalyviai konkursui pateiktus darbus, pasibaigus parodai, Šv. Kalėdų išvakarėse, dovanojo vaikų ligoninėms ir senelių globos namams. Pratęsdami šią gerumo akciją,  dėl sutikimo dovanoti prakartėles su dalyviais susisieksime individualiai.

Trumpai apie prakartėlę 

Viso pasaulio krikščionių šalyse populiarios prakartėlės turi savo istoriją. Per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje buvo pradėta III a. po Kr., tuo metu visoje Palestinoje gyvuliai buvo laikomi olose. Taip prasidėjo prakartėlių tradicija. Visose kalbose šis žodis reiškia ėdžias (liet. – prakartas). 

Europoje prakartėlės paplito viduramžiais, šv. Pranciškaus Asyžiečio (1182–1226) dėka: jis gavo popiežiaus leidimą atkurti gyvą Kūdikėlio Jėzaus gimimo sceną. Tokie „gyvieji paveikslai“ per Kalėdas tapo populiarūs visose bažnyčiose. 

Jų personažai atėjo iš Šv. Rašto: Kūdikėlis Jėzus ėdžiose su šienu, Marija, Juozapas, Trys Karaliai, atkeliavę su dovanomis, angelai, piemenėliai ir gyvulėliai.  Svarbiausi iš gyvulėlių buvo asilas ir jautis, nes jie pūtė šiltą kvapą į Kūdikėlį, neleisdami jam sušalti. Ilgainiui tvartelių gyventojai pasipildė tose šalyse, kuriose buvo kuriamos prakartėlės, auginamais gyvuliais.      

XVII a. gyvas figūras pakeitė iš įvairių medžiagų pagamintos skulptūrėlės. Iš Italijos, Pietų Prancūzijos tokios prakartėlės su šventųjų ir gyvulėlių figūromis pasklido po visas šalis, buvo rengiamos ne tik bažnyčiose, bet ir namuose. Jos gamintos iš įvairiausių medžiagų: liejamos iš vaško, gipso, drožiamos iš medžio.       

XX a. prakartėlė tapo neatsiejamu Kalėdų atributu kiekvienoje šeimoje. Prasidėjo masinė jų gamyba ir kolekcionavimas.       

Kaip ir kalėdinės eglutės, prakartėlės yra atrakcija vaikams, vienas iš šventinio interjero  dekoravimo  būdų. Tai puiki galimybė pasireikšti kolektyvinei kūrybai – įtraukiant į ją visus šeimos narius, darželio grupės ar klasės vaikus. 

Kodėl kviečiame kurti prakartėlės tik iš balto popieriaus?

Praėjusių konkursų-parodų „Mano prakartėlė“ patirtis atskleidė, kad vaikams, jų auklėtojams, mokytojams, tėveliams nestinga kūrybiškumo ir fantazijos. Todėl net įprastas baltas popierius Jūsų rankose gali tapti nuostabiu kūriniu. Tikime, kad naudodami  tik baltą popierių ir įvairias technikas, sukursite originalias prakartėles.  

Leave a Reply