Poetinė provokacija I. Apie ką kalba Kazys Binkis?
|
Šią poetinę provokaciją galima vadinti ir eksperimentu, apklausa ar tiesiog pokalbiais. Jie įvyko pastebėjus sutrikusį „poezija ↔ žmogus“ ryšį ir buvo įkvėpti Mindaugo Nastaravičiaus laidos „Literatūros akiračiai“ per LRT radiją. Ar klaipėdiečiai skaito poeziją? Ar ji reikalinga bei naudinga žmogui? Ar kiekvienas gali būti poetas? Apie ką yra šis Kazio Binkio eilėraštis? Atsakymų ieškota vaikštinėjant po tokias poetiškas vietas kaip turgavietė, senamiestis ar miegamųjų rajonų kiemai… Salem Aleikum!Salem Aleikum! į gatvę! Mes frontą plakatais Nuklokim, Krūtinėj Vistiek nebepadėsi. Žiauninti Sieną (1922 m.) Eilėraščio autorius – lietuvių poetas Kazys Binkis (1893–1942). Avangardistų grupės „Keturi vėjai“ vedlys siekė poetinę kalbą pakreipti nauja linkme, skelbė karą tuometinei poezijos tradicijai, jos migdančiam vienodumui. „Mes, jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai, einame į gyvenimą Naujojo meno vėliava nešini. Mes nudrėskėme nuo savo dvasios sumirkusį laiko baloj apdarą ir sviedėm jį tiems, kurie senatvėj šąla“, – rašė jis. K. Binkio „Salem Aleikum!“ yra raginimas keisti nusistovėjusią poetinę kalbą. K. Binkį ir jo bendražygius: J. Tysliavą, S. Šemerį ir kitus, raginusius mesti šalin visus „šilkasparnius debesėlius“, „širdeles“ ar „deimantų žvaigždeles“, yra pašiepęs V. Mykolaitis-Putinas, esą „yra Kaune būrelis jaunų žmonių, kurie kas antri metai, kai išsipagirioja, tai pamato, kad mūsų gyvenimas yra labai liūdnas ir, kas blogiausia, nuobodus. Tada jie kurį laiką bruzda, bėgioja reikšmingais veidais, posėdžiauja ir nutaria padaryti viešą skandalą“. Nors keturvėjininkų, lietuviškųjų futuristų, veikla ir netruko ilgai, ji byloja, jog poezija yra gyvas, gebantis ir sustabarėti, ir atsinaujinti organizmas. Atnaujinimo misija jiems tikrai pavyko. |