Neringos bendruomenė neteko menininko Eduardo Antano Jonušo

E. A. Jonušas

E. A. Jonušas

Balandžio 17-tosios rytą mirė Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius Riterio kryžiaus kavalierius, Lietuvos laisvės gynėjas, Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas menininkas Eduardas Antanas Jonušas.

Eduardas Antanas Jonušas gimė 1932 m. balandžio 23-ąją Pikelių kaime (Mažeikių r). 1941 m su tėvais emigravo į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Klaipėdoje, dirbo ir mokėsi.

Atlikdamas privalomąją tarnybą sovietų kariuomenėje, E. A. Jonušas buvo apkaltintas antitarybine veikla ir išsiųstas į Gulago gelmes (atsidūrė Tolimųjų Rytų  lageriuose netoli Čitos). 1956 m. amnestuotas, grįžo į Klaipėdą. Ten gyveno, dirbo ir padėjo kurti Žemaitijos liaudies meistrų draugiją. Į Kuršių neriją persikėlė gyventi 1970 m. Atvykęs į Nidą E. A. Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. 

Menininkas sutvarkė apleistas senąsias Nidos kapinaites ir atkūrė per 100 kuršių senovinių antkapių – krikštų. Į Neringos gyvenimą menininkas grąžino ir vėtrunges. Sukauptos perpieštų vėtrungių kolekcijos pagrindu E. A. Jonušas 1975 m. parengė albumą „Neringos vėtrungės“. Pagal iš Vokietijos archyvų gautus  brėžinius su bendraminčiais 1993 metais baigė statyti kūrėną „Kuršis“, kurį iki šiol galima išvysti plaukiojantį Kuršių mariomis.  

Iš prigimties turėdamas tyrinėtojo ir muziejininko pašaukimą, E. A. Jonušas sutvarkė sunykusius, vandalų sudaužytus  Neringos kopų apželdintojo  Gotlybo Dovydo Kuverto ir jo sūnaus kapus.  Vienas iškiliausių skulptoriaus medžio darbų – netoli Pervalkos stovinti skulptūra garsiam Karaliaučiaus profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai (1975 m.).

E. A. Jonušo ir jo žmonos iniciatyva 1976 m. sausio 9 d. įvykęs M. L. Rėzos 200 – jų gimimo metinių paminėjimas Neringoje tapo reikšmingu postūmiu įtvirtinant žymaus mokslo ir kultūros veikėjo asmenybę ir išryškinant jį kaip lietuvių kultūros simbolį.

E. A. Jonušo – skulptoriaus, kūriniai  puošia Nidą, Juodkrantę. Neringos savivaldybės pastate pasitinka menininko sukurtas medžio pano „Darbas“, Raganų kalne – įvadinė skulptūra „Ragana“. Pašto pastatą puošia bareljefas „Pašto karieta“. Įvažiuojančius į Neringą pirmiausia pasveikina menininko sukurta skulptūra  „Vartai į Neringą“ – trys burės su vėtrungėmis.

Kūrybos kelią  pradėjęs kaip tautodailininkas, Eduardas Antanas Jonušas tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių darbų rinkinį „Penktas Planetos ciklas“ bei aliejinių drobių ciklą ekologine tema „21“.

2002 m. E. A. Jonušui kaip Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 m. Neringos savivaldybės taryba jam suteikė Neringos garbės piliečio vardą. 2009 m. E. A. Jonušas tapo pirmuoju Neringoje įteiktos M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatu.

Sovietmečiu nepripažintas profesionalu (nebaigęs specialių dailės mokslų),  E. Jonušas yra išskirtinis reiškinys Lietuvos meno pasaulyje – skulptorius, tapytojas, mąstytojas, filosofinio siurrealistinio, simbolizmo atstovas. Visa tai, prie ko prisilietė Eduardo Antano Jonušo rankos, šiandien yra didžiausios Kuršių nerijos vertybės, kuriančios šio krašto išskirtinę visuotinę vertę.

Eduardo Jonušo palaikai pašarvoti Nidos bendruomenės namuose. Karstas išnešamas šeštadienį, balandžio 19 d. 12.00 val. Laidotuvės Nidos etnografinėse kapinėse.

Leave a Reply