LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS STEIGIA PROFESORIAUS KAZIO PAKŠTO PREMIJĄ, SKIRTĄ STIPRINTI JŪRINĘ MINTĮ

Lietuvos jūrų muziejus, skatindamas akademinį jaunimą tyrinėti Lietuvos santykio su jūra temas, steigia Profesoriaus Kazio Pakšto premiją. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, taip siekiama ugdyti susidomėjimą Lietuvos visuomenės politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su jūra praeityje ir, be abejo, aktualizuoti šių ryšių svarbą šiandienai ir ateičiai.

JŪRA – NE TIK KLAIPĖDOS REIKALAS

Lietuvai minint Klaipėdos krašto ir uosto sugrąžinimo100-metį, norime priminti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė ir kad būtina stiprinti su šia tema susijusius mokslinius tyrimus, nes kol kas jų tikrai stokojama. Premija galėtų tapti tokių tyrimų katalizatoriumi. Jūra – ne vien tik Klaipėdos reikalas, stengsimės sudominti visos Lietuvos aukštąsias mokyklas. Norime paraginti įsiklausyti visus į profesoriaus K. Pakšto mintį – atsisukti veidu į jūrą, kviečiant visą Lietuvos tautą artėti prie jūros ir suvokti jūros reikšmę: politinę, geopolitinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę. Žinoma, Pakšto asmenybė labai imponuoja idealizmu ir romantika, tai labai sužmogina ir priartina jį prie tavęs.

Numatomas premijos dydis – 1500 Eur, ji teikiama kasmet profesoriaus K. Pakšto mirties metinių dieną – rugsėjo 11-ąją.

Premija bus skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Mokslo darbai bus vertinami pagal atitikimą tematikai, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą.

Pretenduoti į premiją galės originalus, savarankiškas darbas, apgintas ar publikuotas einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais. Informacija apie mokslinių darbų pateikimo pradžią bus skelbiama kasmet gegužę, o profesoriaus K. Pakšto gimimo metinių dieną – birželio 29-ąją  bus paviešinami atrinkti darbai.

DAR NEĮGYVENDINTI PAKŠTO SUFORMUOTI JŪRINIAI UŽDAVINIAI

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius teigia, kad profesoriaus Kazio Pakšto vardą premijai parinko dėl jo nuopelnų Lietuvos jūrinei minčiai.

Romualdas Adomavičius. Alfonso Mažūno nuotr.

Jis dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją, – sako istorikas. – Ir nors nuo to laiko jau praėjo 100 metų, dar, deja, dažnai išgirsti abejonių dėl mūsų šalies jūriškumo. Apie Kazį Pakštą dabartinė visuomenė daugiau sužinojo prieš porą metų pasirodžius filmui  „Nova Lituania”, o mes norime priminti jį, kaip labai progresyvų tarpukario mokslininką. Labiausiai išgarsėjęs dėl egzotiškos idėjos perkelti Lietuvą į palankesnio klimato šalis, pamirštama tai, kad jis studijavo JAV, Šveicarijoje, buvo tuometinio moderniausio mokslo priešakyje. Ir viena iš pagrindinių minčių buvo jūros, kaip geopolitinio faktoriaus svarba. Lietuva turi kuo labiau ją pažinti ir įveiklinti, įveiklinti uostą, statyti laivyną, kurti Jūrų departamentą ir pan., nes tai stiprintų šalį ir ekonomiškai, ir politiškai, ir kultūriškai. Jis buvo bene pirmuoju ideologu, labai stipriai kreipusiu žvilgsnį į Vakarus, todėl ir šiandienos kontekste šios mintys yra labai aktualios, nes posūkis į Vakarus gal dar nėra iki galo ir įvykęs. Kalbėdamas apie jūrinę Lietuvą,  jis buvo aprašęs jos kūrimui būtinus 10 uždavinių. Faktiškai jie visi įgyvendinami, tačiau kai kuriems dar trūksta įdirbio, pvz.: Šventosios uostas nepastatytas, mokyklinėse programose nėra Lietuvos jūrinės istorijos temos ir nėra Jūrų ministerijos.

Romualdas Adomavičius ir Olga Žalienė. Alfonso Mažūno nuotr.
Romualdas Adomavičius ir Olga Žalienė. Alfonso Mažūno nuotr.

MOKSLO PASAULIUI TRŪKSTA POSTŪMIO

Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva įsteigti šią premiją yra aktuali, nes tikrai trūksta akademinių darbų apie jūrą, – sakė, vertindamas premijos steigimą prof. Vasilijus Safronovas. – Klaipėdos universitete yra magistrinių šios temos darbų, yra rengiamos disertacijos, bet būtų gerai, kad atsirastų postūmis, kuris studentus jau bakalauro pakopoje paskatintų rinktis šias temas. Dabar jūrinių temų yra tikrai mažai, ir jeigu jų padaugės, atsiras įvairovė, premija bus pasiekusi savo tikslą. Norisi priminti, kad Kazys Pakštas buvo ne tik tas žmogus, kuris turėjo keistų idėjų apie Lietuvos perkėlimą į Madagaskarą. Jis buvo aukšto lygio mokslininkas, kuris buvo kviečiamas skaityti paskaitų į JAV, jis propagavo idėjas, susijusias su Lietuvos santykiu su jūra. Tarpukariu nerasime kito tokio akademinio pasaulio atstovo Lietuvoje, kuris tiek būtų prisidėjęs prie Lietuvos santykio su jūra suvokimo.  Beje, Kazys Pakštas vienoje paskaitoje yra sakęs, kadangi visa Lietuvos ekonomika natūraliai per  Nemuną gravituoja į Klaipėdą, tai tinkamiausia vieta Lietuvos sostinei ir būtų Klaipėda.

Prof. Kazys Pakštas. Maironio lietuvių literatūros rinkinio nuotr.
Prof. Kazys Pakštas. Maironio lietuvių literatūros rinkinio nuotr.

Kazys Pakštas (1893–1960 m.) – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. K. Pakštą galima vadinti nuosekliausiu jūrinės Lietuvos idėjos propaguotoju. Lietuvos universiteto profesorius išskyrė lemiamą jūros dėmenį Lietuvos geopolitinės raidos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad priėjimo prie jūros teikiamos galimybės – prekyba ir ryšiai su Vakarų pasauliu – padės įsitvirtinti Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei ir paskatins jos ekonominį bei kultūrinį vystymąsi. Ne vienos progresyvios idėjos Lietuvai autorius formulavo ir šalies jūrinius uždavinius. Ir šiandien aktualumo nepraranda prof. K. Pakšto žodžiai – „Jūra tai didysis tautų vieškelis, praleidžiąs žmonijos turtus ir keleivius, žodį ir mintį.”

Kazio Pakšto atvirukai iš kelionių (1930 m.). Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys
Kazio Pakšto atvirukai iš kelionių (1930 m.). Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Lietuvos jūrų muziejus aukcione yra įsigijęs 1930 m. Kazio Pakšto užrašytų atvirukų, kuriuos jis siuntė į Lietuvą iš kelionių po pasaulį ir nuotrauką, kurioje keliautojas sėdi prie Viktorijos krioklio su Lietuvos trispalve.

Lietuvos jūrų muziejau informacija

Leave a Reply