LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS KVIEČIA PAJUSTI VĖJO, VANDENS IR BURIŲ DARNĄ

Lietuvos jūrų muziejus parengė išskirtinę dovaną klaipėdiečiams: galimybę ne tik pažinti, bet ir patirti vandenų pasaulį. Jau dabar klaipėdiečiai kviečiami registruotis į pirmąjį išplaukimą Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD.1“: https://forms.gle/KNF1zSHEMX4jvN9S8. Pirmasis pažintinis plaukimas vyks birželio 11 d.

Agnės Bukartaitės nuotr.
Agnės Bukartaitės nuotr.

„Drauge su partneriais – Klaipėdos universitetu ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ – pradėjome trimetę programą „Burių miestas“, kuria siekiame supažindinti klaipėdiečius su gyvenimu po burėmis“,  – šypsosi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. „Miestiečius kviečiame registruotis į edukacinius plaukimus tradiciniais mediniais laivais, taip gyvai pažįstant pamario gyventojų tradicijas“.

Lietuvos jūrų muziejaus programa „Ąžuolinės burės“ yra dedikuota tradicinėms Kuršių marių regiono burvaltėms. 2001-ais metais startavęs kurėno projektas, kai buvo sukurta muziejuje istorinė jo replika, šiandien plečiasi, nes nuo to laiko Lietuvoje pagaminta dvylika tradicinių istorinių laivų replikų. Tai – kurėnai, bradinės ir kiudelinės valtys, vytinė bei reisinė. Tai puiki galimybė įgyti buriavimo tokio tipo laivais pradmenis. Drauge plauksiantis gidas papasakos apie šių laivų statybos tradicijos, pamario istoriją bei Klaipėdos uostą.

Kurėno „SüD.1″ kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas istorikas Romualdas Adomavičius mano, kad ši gyvenimo po burėmis pažinimo programa leis klaipėdiečiams ne tik įgyti buriavimo tradicinėmis burvaltėmis patirties Kuršių mariose, Nemuno deltoje, bet ir sužinoti daugiau apie šio vandens krašto gyvenseną ir kultūrą.  

„Plaukimas burvaltėmis, – sako istorikas, – išskirtinė proga tiesiogiai patirti Kuršių nerijos ir apskritai viso pamario kultūrinį paveldą. Laivas, burvaltė buvo pagrindinis čia gyvenusių žmonių pragyvenimo būdas ir darbo priemonė. Žvejybiniai laivai buvo skirti pasigauti žuviai, kuri ir maitino, ir buvo parduodama. Laivais žvejai plukdė krovinius ir į turgų, jais buvo gabenamos ir kitos maisto atsargos – daržovės ar šienas karvėms iš Nemuno pievų į Kuršių neriją. Buvo ir krovininiai laivai, nes Nemunu judėjo visas krovinių srautas. Plaukdami atkurtais mediniais laivais klaipėdiečiais bus supažindinti su pagrindiniais buriavimo principais uždaruose, sekliuose vandenyse.

Agnės Bukartaitės nuotr.
Agnės Bukartaitės nuotr.

„Mariose plaukiojo plokščiadugniai laivai, – sako Romualdas Adomavičius. Jie vandeny visai kitaip juda, nei plastikinė jachta, jie dreifuoja. Kartu pajaučiam tikrumą – medžio girgždesį, burių plazdenimą plaukiant be variklio, patį laivą, patiri vėjo, vandens ir burių darną“.

Šiemet gyvenimą po burėmis galės patirti daugiau nei 120 klaipėdiečių. Programą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Leave a Reply