Liepos „Duryse“ – karšta pajūrio kultūros vasara

Durys_virselis_2014 liepa MAZASŠiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė karšta pajūrio vasara alsuojančios liepos „Durys“ – septintasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys, šiemet – 20-aisiais leidimo metais tapęs žurnalu, toliau įdėmiai fiksuoja, tyrinėja, analizuoja ryškiausius uostamiesčio ir Klaipėdos krašto kultūros bei meno reiškinius. 

Padovanojo Klaipėdai save

Liepos „Duris“ pradeda publikacija apie teatrologą, režisierių, pedagogą, visuomenės veikėją, Klaipėdos universiteto profesorių, humanitarinių mokslų daktarą Petrą Bielskį, kuriam rytoj, per uostamiesčio gimtadienį, bus suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas. Autorė jautriai pasakoja apie ne vieno šimto teatrui pasišventusių lietuvių šiltai Tėtušiu vadinamo profesoriaus sudėtingą gyvenimo istoriją, profesiją ir pašaukimą, jo puoselėjamą tautinio teatro idėją. Prieš keturias dešimtis metų šis žmogus „padovanojo Klaipėdai visą save, kupiną idėjų, gerumo, energijos, gebanti rasti kelią į kiekvieną širdį, paversti gyvenimą pilnu žaismės spektakliu“, rašo Birutė Daunoraitė („P.Bielskio Lietuva, teatras ir prisijaukinimo išmintis“). 

Skambūs muzikiniai akcentai 

Toliau žurnale muzikologė Laima Sugintienė („Kol žemė sukas amžinu ratu…“) dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos kariliono muzikos festivalio, vykusio visą ilgiausią metų dieną, pakvietusio publiką į keturis koncertus, kuriuose su varpais skambėjo patys įvairiausi muzikos instrumentai, jais grojo tikri meistrai; buvo atliktos net trys premjeros, bet trūko svarbiausio – publikos…

Tęsdama muzikos temą, muzikologė Danguolė Vilidaitė rašo apie baigiamąjį Klaipėdos koncertų salės 10-ojo sezono koncertą, kuriam buvo pasirinkta „gana efektinga programa“, sudaryta iš George’o Gershwino operos „Porgis ir Besė“ populiariausių fragmentų bei Klaipėdoje dar negirdėtų Brazilijos autorių kūrinių. Anot autorės, „stebino ir savo dydžiu įspūdinga, intriguojanti atlikėjų sudėtis: jungtinis orkestras, sudarytas iš Klaipėdos kamerinio ir Liepojos simfoninio gintarinio garso orkestrantų, choras „Aukuras“, kviestiniai solistai iš JAV Marilyn Moore (sopranas) ir Ira Spauldingas (bas-baritonas). Koncertui vadovauti pakviestas brazilų dirigentas João Mauricio Galindo, vertinamas kaip puikus Amerikos muzikos žinovas ir interpretatorius“. Muzikologės teigimu, „jungtinis latvių ir lietuvių orkestras, vadovaujamas J.M.Galindo, skambėjo darniai ir labai išraiškingai, kai kuriose vietose – tiesiog virtuoziškai ir efektingai. (…) Bendras koncerto įspūdis – geras. Ir net labai. Vokaliniai dainininkų trūkumai buvo kompensuoti vaidybiniais elementais, įsijautimu, bendra sukurta atmosfera, tam tikrais sunkiai žodžiais išreiškiamais momentais, kurie tarsi leido publikai pajusti tikrą šios muzikos dvasią, apčiuopti kažką labai autentiško. Įsimintinos akimirkos“ („Sezono pabaigos akcentas – „Porgis ir Besė“).

Apie karštą Klaipėdos kamerinio orkestro vasarą („Karšta Klaipėdos kamerinio orkestro vasara“) pasakoja Loreta Narvilaitė, atskleisdama šio kolektyvo gastrolių maršrutus, nusidriekusius nuo Estijos iki Suomijos, Italijos ir Šveicarijos. 

Iš Nidos, Th.Manno festivalio 

Valerija Lebedeva veda į Nidą, kur liepos 12–19 dienomis vyko XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasara“, „padaręs šuolį laike ir perkėlęs publiką į, anot Stefano Zweigo, saugumo aukso amžių – Europą Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Šios temos suvienyta klasikinės muzikos koncertų, šiuolaikinio meno renginių, pokalbių, parodų ir kino vakarų programa pradėtas naujasis festivalio penkerių metų teminis ciklas „Modernybės palikimas: 100 metų po Didžiojo karo“. Festivaliui pasibaigus galima konstatuoti – šis palikimas tebėra labai gyvas. Negalėdami savo gyvenamojo laikotarpio prilyginti minėtajam tariamo saugumo amžiui, vidinei būsenai šykštint ramybės, kai skubame užbėgti įvykiams už akių, tikėjimo ir tolesnį kelią rodančios šviesos rezervus galėtume papildyti pirmtakų kūryba. Mat ne viskas, kas ten sudėta, yra mūsų perskaityta, bet viskas, kas skaitoma, įgyja vis daugiau prasmių didėjant laiko – istorinio ir asmeninio – nubėgtai distancijai („Šimtmečio vasaros estafetė“). 

Apie filmą ir šokio spektaklį 

Apie kiną rašydamas Aivaras Dočkus irgi savotiškai pratęsia Th.Manno festivalio temą. Mat „Duryse“ jo aptariamas Pawelo Pawlikovskio filmas „Ida“ buvo rodomas šio festivalio „Kino naktyse“ („Ida“: išeiti, kad sugrįžtum, sugrįžti, kad išeitum, arba laiškas K.Kieslowski’ui“).

Iškalbingos, talpios apmąstymams tylos prisodrintas ne tik šis filmas, bet ir klaipėdiečio Taurūno Baužo šokio spektaklis „Spalio tylėjimas“, kurį žurnale aptaria šokio kritikė Violeta Milvydienė. Jos žodžiais, verta įsidėmėti šio jauno choreografo vardą ateičiai – praeis kuris laikas, vėl jį išgirsime („(Pa)vasariškai iškalbingas „Spalio tylėjimas“). 

Afišoje – „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ 

 Žurnalo AFIŠA kviečia į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro tradicinį vasaros festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: 16 renginių, svečiai iš 5 užsienio šalių, koncertinės programos, spektaklis po vasaros dangumi bei Imrės Kalmano operetės „Misteris X“ premjera – visa tai šiemet pamatys jau 17-ojo festivalio publika. Prasidėjęs drauge su jubiliejine Jūros švente jis vyks iki pat rugpjūčio 23-iosios ir aplankys Klaipėdą, Palangą, Nidą bei Juodkrantę („XVII „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“). 

Sugrįžimai ir ateities vardai 

Apie muzikos kerus, pasirinkimų ir sugrįžimų prasmę, taip pat pajūryje visą liepą vykstantį tarptautinių konkursų laureatų festivalį „Impresijos“, sukvietusį pačius ryškiausius Klaipėdos krašto jaunuosius talentus, kurie išvykę studijuoti į užsienį ar kitus Lietuvos miestus, su jo meno vadove kalbasi Lina Bieliauskaitė („“Festivalio „Impresijos“ šaknys kabinasi į Lietuvos pajūrį“). „Festivalio scenoje muzikavusi ir viena pagrindinių renginio iniciatorių – perspektyvi pianistė, M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivė Gabija Maknavičiūtė neabejoja, kad renginys turi prasmę ir ateitį. Klaipėdos ir šio krašto vardą pasaulyje plačiai garsinantiems jauniesiems talentams „Impresijos“ skelbia žinią, kad jie savo gimtinėje laukiami bei vertinami“.

O kaip rašo Daiva Janauskaitė, „tarptautinis pianistų, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentalistų konkursas-festivalis „Renaissance“, surengtas Klaipėdoje birželio 17–22 dienomis, tapo dar vienu reikšmingu įvykiu uostamiesčio kultūriniame gyvenime. Pirmajame taip pavadintame konkurse garbūs komisijos nariai pamatė ne vieną talentais apdovanotą vaiką – jiems pranašauja garsių atlikėjų ateitį“ („Jaunieji muzikantai nustebino grandus“). Straipsnyje apžvelgiama konkurso eiga, organizatoriai ir vertinimo komisijos nariai dalijasi įspūdžiais, komentuoja rezultatus. Štai LMTA profesorius, stygininkų konkurso komisijos pirmininkas Rimantas Armonas teigia: „Šiuosyk pamatėme iki šiol dar nematytų žvaigždučių, nors vertinimo komisijoje dalyvavau ne pirmą kartą. Labai džiaugiausi atradimu – iš mažo Latvijos miestelio Gulbenės atvykusia jaunąja smuikininke. Aišku, jei mergaitė norės siekti didesnių aukštumų, turės važiuoti į Rygą mokytis pas kitus pedagogus, kurie imtųsi globoti tokį talentingą vaiką. Tačiau nenoriu nuvertinti visų kitų. Galėčiau vardyti tuos, kurie mums pateikė kūrinius, paprastai atliekamus studentų, subrendusių muzikantų. Vaikai grojo šauniai, dėl to noriu pasveikinti jų pedagogus. Akivaizdu, kad konkurse pasirodę jaunieji atlikėjai turi puikias mokyklas“. 

Apie dizainerių kalvę ir Liepų gatvę 

Mokyklų temą savotiškai pratęsia Goda Giedraitytė, liepos „Duryse“ apžvelgianti 40 metų kelią, kurį nuėjo dabartinis Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas ir jo dizaino katedra. Autorės teigimu, per keturis savo veiklos dešimtmečius jie tapo neatskiriama miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalimi ir reikšmingu meno studijų centru. Čia išugdytas gausus būrys gabių Lietuvos ar net pasaulio menininkų, dizainerių. Tai liudija ir uostamiesčio Baroti galerijoje šiąvasar pirmoji paroda, kuria prasidėjo renginių ciklas „40 dizaino kartų“, skirtas VDA Klaipėdos padalinio 40-mečio sukakčiai. Parodoje savo kūrybą pristatė tie, kurie pasirinko grynosios dailės kelią. Suburti pirmųjų kartų ir vos prieš kelerius metus baigusieji absolventai („40 dizaino kartų“).

Dar gerokai giliau į Klaipėdos kultūros istoriją brenda Jovitos Saulėnienės populiarioji publicistika: autorė toliau veda senósios Klaipėdos Liepų gatve, kviesdama įsiklausyti į čia skambėjusių karališkų žingsnių didingą aidą… („Senósios Klaipėdos gatvės. Reprezentacinė Liepų gatvė (3)“). 

„Gintaro lašuose“ – interviu su jų sudarytoju 

Į žurnalą integruotuose literatūriniuose „Gintaro lašuose“Kristinos Sadauskienės pokalbis su jų sudarytoju rašytoju ir muzikantu Gintaru Grajausku, reaguojant į uostamiesčio ir sostinės kultūros aktualijas, dalijantis kelionių patirtimi ir kūrybinių atradimų nuotykiais, nes… G.Grajausko teigimu, „visi žodžiai jau seniai pasakyti. Jau prieš tūkstantį metų visi pasakyti. Dabar tereikia juos sudėlioti taip, kad jie tau kažką dar reikštų“. O Klaipėdai, jo įsitikinimu, „trūksta kažko uždegančio, kas suvienytų visą miestą. Tokios idėjos, kuri balansuotų ant ribos, dar kiek ir taptų fantastine utopija. Kažko, kas aukščiau mūsų įsivaizduojamos galimybių ribos“ („G.Grajauskas: Klaipėdai trūksta „stogą raunančios“ idėjos“).

Toliau „Gintaro lašuose“ tradiciškai publikuojama naujos knygos recenzija: Dainius Vanagas šįsyk „duoda pipirų“ Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniui „Kai sėlinsi manęs“ („Kai nebėra dėl ko sėlinti“). Čia pat skelbiamas tradicinis Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos konkursas, publikuojama Jeronimo Brazaičio išversta Donaldo Barthelme’o novelė „Keletas mūsų grasė pirštu mūsų draugui Kolbiui“, to paties vertėjo pastebėjimai apie tą kietą R.Chandlerio meniškumą („Tas kietas R.Chandlerio meniškumas“) ir Dainiaus Sobeckio eilėraščių pluoštas. Be to, skaitytojai turi galimybę įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvės Beatričės Juškaitės esė „Apie fotografiją, laikinumą ir jo stebėjimą“.

Šiuosyk – viskas. Belieka priminti, kad „Durys“ įprastai išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Kitomis dienomis žurnalą galima įsigyti „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos skyriuose. Be to, „Duris“ galima atskirai užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kur Lietuvoje.

Leave a Reply