Bienalė „Jaunieji Europos kūrėjai“: dėmesio, ateitis!
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose iki balandžio 17 d. veikianti 2013–2015 metų bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai“ paroda lankytojams yra galimybė pamatyti jauno Europos meno panoramą, rengėjams – nuolatinis iššūkis, o dalyviams – proga užtikrinti plačią bei ilgalaikę kūrybos sklaidą, kuri neretai paskatina naujus gyvenimo ir kūrybos kelio vingius. Parodoje eksponuojami 48 menininkų iš 8 Europos valstybių darbai, KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus pastebėjimu, atspindi madingas šiuolaikinio meno tendencijas ir įgyvendina dalyvių gretose bene populiariausią pretekstą užsiimti kūryba ir viešai eksponuoti jos rezultatus – savęs ieškojimą. Bienalės atidaryme dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pridūrė, jog šiuo atžvilgiu ypač smagu, kad ieškodami savęs, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių kūrėjai atranda Klaipėdą. Klaipėda – senbuvė Bienalės forpostu Baltijos pakrantėje džiaugiasi ir bienalės generalinis kuratorius Andrea Ponsinis. Prancūzijoje gyvenantis italas Parodų rūmų pavadinimą taria be klaidų: nuo 2000 metų rengiamame projekte Klaipėda dalyvauja nuo 2006-ųjų ir šiuo metu yra viena iš seniausių bienalės partnerių, kurių sudėtis nuolat keičiasi. Anot klaipėdietės menotyrininkės Godos Giedraitytės, vienos iš uostamiesčio dalyvavimo šiame tarptautiniame projekte pradininkų, apie 2005-2006 metus, kai ji dirbo Parodų rūmų kuratore, iš LR kultūros atašė Paryžiuje sulaukta Klaipėdai adresuoto siūlymo įsitraukti į šį bienalę. „Kaip miestas, nutolęs nuo didžiųjų šalies kultūros centrų – Vilniaus bei Kauno, laipėda pasirodė tinkama kandidatė, mata tuo metu projekte tokių buvo dauguma. Pats Montružas yra Paryžiaus priemiestis, tačiau aktyviai plėtoja savarankiškus projektus. Tačiau ilgainiui JEK partnerių gretose pradėjo daugėti didmiesčių“, – sakė G. Giedraitytė. Pirmąsyk kuratorių ir Lietuvos menininkų delegacija į Montružą vyko kaip asocijuoti projekto partneriai, po metų tapo oficialiais. „Pradžioje fokusavomės į Klaipėdos kūrėjus. Tačiau, žinia, jų gretos Klaipėdoje nėra tokios gausios, kad galėtum kas dvejus metus rengti naujas parodas. Todėl vėliau buvo nuspęsta rengti nacionalinę menininkų darbų atranką. Manau, kad tai buvo labai geras žingsnis, nes iš tiesų masinės jaunųjų menininkų kūrybos parodos Lietuvoje nėra. Šitaip JEK atranka Lietuvoje tapo platforma, kurioje galime susipažinti su šių dienų kuriančiaisais, neišskiriant žanrų, stebėti meno raidą“, – akcentavo pokalbininkė. G. Giedraitytės įsitikinimu, tarptautinis renginys svariai prisidėjo prie Klaipėdos atsiradimo šiuolaikinio meno žemėlapyje. Siekia sklaidos Bienalėje dalyvauja šeši Lietuvos meno ambasadoriai: Jonas Aničas, Rūta Butkutė, Vilma Samulionytė, Tadas Šarūnas, Raimonda Sereikaitė, Andrius Svilys. Dauguma šalies atstovų savo įžvalgas plėtoja video- bei erdvinėmis instaliacijomis, kuriose sujungia įvairias struktūras: nuo spalvinių bei garsinių iki loginių, yra ir pasitelkusių fotografiją. Anot T. Šarūno, bienalė suteikė galimybę užtikrinti ilgesnį meno kūrinio gyvavimą. „Lietuvoje viešinimo institucijų nėra daug. Pristačius kūrinį keliose galerijose, jis, vaizdžiai tariant, keliauja į sandėliuką. O ši bienalė kelia gana laisvus reikalavimus kūriniams ir suteikia jiems matomumo dar dvejiems metams. Pamaniau, jog tai – gera galimybė“, – sakė menininkas. Ryžtas rizikuoti Be Prancūzijos Montružo, kur ir buvo inicijuota bienalė, ir Klaipėdos miestų, 2013–2015 metų renginyje dalyvauja Amarantė (Portugalija), Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija) ir net keturi nauji partneriai: Figeresas (Ispanija), Komas (Italija), Mastrichtas (Nyderlandai) bei Briuselis (Belgija). „Bienalė vyksta jau dešimt metų ir ilgainiui iš mažesnių miestų mes keliamės į didesnius. Visiškai naujų partnerių mažėja, bet tie, kurie jungiasi, yra ne tik rimti bei patikimi, bet ir pasiruošę vykdyti meno sklaidą priimdami iššūkį populiarinti jaunuosius menininkus. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau organizatorių, kurie nori rizikuoti – juk tai nėra pripažintų meno vertybių parodos, į jas kebloka pritraukti publiką ir spaudą“, – problematika dalijosi A. Ponsinis. Šis darbas, anot jo, yra sudėtingas, bet ir teikiantis didelį pasitenkinimą stebėti menininkų augimą bei kontaktų plėtrą. Projekte dalyvaujančiose šalyse 2012-aisiais pradėtoms nacionalinėms menininkų atrankoms buvo pateikta iš viso daugiau kaip 6000 kūrėjų paraiškų. Anot A. Ponsinio, renginiu aktyviai domisi Kroatija, Slovėnija, plėtojamas bendradarbiavimas su Latvijos bei Estijos institucijomis. Šįkart bienalėje yra daug videodarbų, anksčiau, pasak organizatorių, dominuodavo instaliacijos ir fotografijos. „Įdomu tai, kad bienalę rengia devyni skirtingi kuratoriai, tačiau visuomet išryškėja koks nors bendras dalykas, vieninga tendencija“, – sakė A. Ponsinis. JEK paroda KKKC veiks iki š. m. balandžio 17 d. Parodų rūmų darbo laikas – trečiadienį–sekmadienį, 11–19 val. |