„Žmogaus balsas” – lyrinė meilės tragedija

Antrasis festivalio „Permainų muzika” koncertas „Žmogaus balsas” rugsėjo 16 d., trečiadienį, 18 valandą pasakos lyrinę meilės tragediją. Klaipėdos koncertų salės scenoje bus tik du atlikėjai: sopranas Raquel Camarinha (Portugalija) ir pianistas Yoan Héreau (Prancūzija).

Raquel Camarinha. KKS archyvo nuotr.

Prancūzijoje gyvenančios portugalų solistės Raqueles Camarinha’os „demonstruojamas natūralus balso grožis ir jo galimybės išties įspūdingi. Pasitelkusi savo vokalinį ir aktorinį meistriškumą ir keliaudama per bemaž visus žmogaus balso registrus – nuo monologo iki lyrinio dainavimo, nuo kvatojimo iki džiazo – ji atlieka savo vaidmenį visomis šio žodžio prasmėmis.”

Raquel Camarinha prieš kelerius metus baigė vokalo studijas Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Kelių nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė specializuojasi baroko ir šiuolaikinės muzikos atlikimo srityje, yra sukūrusi vaidmenų keliose klasikinėse operose bei oratorijose. Daug koncertuoja Europos koncertų salėse ir ypač domisi dabarties kompozitorių muzika, atlieka naujų kūrinių premjeras.

Pianistas Yoan Héreau taip pat neseniai baigė Paryžiaus nacionalinę muzikos ir šokio konservatoriją. Dabarties autorių muzika taip yra viena svarbiausių jo interesų sričių.

Pirmojoje koncerto dalyje skambės Paryžiuje gyvenančios žymios suomių kūrėjos Kaija’os Saariaho „Leino dainos” („Leino Songs”) sopranui ir fortepijonui, sukurtos pagal tautiečio poeto Eino Leino tekstus, ir Naujosios Vienos mokyklos atstovo austro Albano Bergo Sonata fortepijonui Op. 1.

Po pertraukos klausysimės labai retai Lietuvoje atliekamos garsaus XX amžiaus prancūzų autoriaus Franciso Poulenco monodramos „Žmogaus balsas” („La Voix Humaine”), sukurtos pagal Jeano Cocteau pjesę. Ji skirta sopranui, fortepijonui ir vaizdo projekcijai. Operą režisavo Aleksi Barrière (Prancūzija–Suomija), kompozitorės K. Saariaho sūnus, taip pat atvyksiantis į Klaipėdą.

Kambarys, lova, migdomųjų tabletės ir mylimojo palikta moteris: F. Poulenco „Žmogaus balsas” yra tarsi operinės monodramos žanro kvintesencija, kurioje susitinka ir neatskiriamai susilieja muzika ir teatras. Sykiu tai ir geriausia laboratorija intensyviam darbui su muzikinio teatro scenine kalba, kur žodinis tekstas mus nukelia į tamsų slaptų troškimų, simbolių, sapnų ir haliucinacijų pasaulį. Scenoje matomi tik sopranas ir pianistas, tačiau to pakanka vaizduotėje inscenizuoti vykstančius konfliktus ir daugiaprasmį dialogą tarp balso ir akompanimento, dramos ir muzikos, dialogą, kuris kartu yra ir meilės istorija.

„Žmogaus balsas” – itin reto skonio meninis produktas muzikos ir teatro gurmanams. Kviečiame!

KKS informacija, parengė Loreta Narvilaitė