Vakaras valsų sūkuryje

Gruodžio 15 d., antradienį, 18 valandą festivalyje „Salve Musica”  Klaipėdos koncertų salėje publiką svaigins įstabi pianisto Gintaro Januševičiaus programa „Visi Frederiko Šopeno valsai”.

Gintaras Januševičius. Alexey Stepashkin nuotr.

Pasak Gintaro, „artėjant Naujiesiems metams specialiai paruošiau tokią programą, nes ji man primena vaikystės žiemos šventes, per kurias neretai klausydavau įrašų iš Vienos filharmonijos naujametinių koncertų. Kadangi Štrauso valsų aranžuotės fortepijonui negali atstoti orkestro skambesio ir žavesio, pasirinkau tai, kas žaižaruoja gera energija, šventine nuotaika ir neribotu virtuoziškumu. Šioje programoje atliksiu visus 19 iki šios dienos atrastų Šopeno valsų fortepijonui”.

Gintaras Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje, kur vykdo aktyvią koncertinę veiklą, reiškiasi kaip pianistas ir koncertų organizatorius. Gintaras yra koncertų serijos Plathner’s Eleven įkūrėjas, muzikinių konkursų Die Hannoversche Börse der Musiktalente ir Klavierfrühling Einbeck meno vadovas. Jis taip pat dalyvauja konkursų vertinimo komisijose, veda meistriškumo klases Kinijoje, Japonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Moldovoje bei Izraelyje. Meninių sumanymų ir energijos jiems įgyvendinti šiam puikiam atlikėjui tikrai netrūksta.

Pianistas gimė Maskvoje, trimitininko Algirdo Januševičiaus ir kompozitorės Nailios Galiamovos šeimoje. 1987 m. šeima persikraustė gyventi į Klaipėdą. Groti fortepijonu Gintaras pradėjo ketverių metų Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Šeimai persikėlus į Vilnių Gintaras tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniu. Baigęs mokyklą jis metus studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau išvyko mokytis ir gyventi į Hanoverį pas profesorių Vladimirą Krainevą. Po šio profesoriaus mirties Gintaras tęsia studijas kito profesoriaus Berndo Giotzkės klasėje.

Pirmą kartą su orkestru Gintaras debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus kongresų rūmuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliko Felikso Mendelssohno „Capriccio Brillante”, o po savaitės įvyko jo debiutas Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas koncertavo su daugiau nei 40 orkestrų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana Barselonoje, Salle Wilfrid-Pelletier Monrealyje, Auditorio de Madrid, Shenzhen Concert Hall, Salle Cortot Paryžiuje, Estonia teatre Taline ir kitose. Žymiuose pasaulio festivaliuose jis dalinosi scena su Gidonu Kremeriu, Arkadijumi Volodosu, Nikolajumi Luganskiu, Žaku Lusje bei Jorgu Vidmanu.

2015 m. kartu su smuikininke Dalia Dėdinskaite bei violončelininku Glebu Pyšniaku sukūrė išskirtinai lietuvišką kamerinę muziką atliekantį fortepijoninį trio, su kuriuo koncertavo JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Austrijoje bei Ukrainoje.

Koncertuoti į Klaipėdos koncertų salę G. Januševičius atvyksta po ilgokos pertraukos. 2008 m. lapkričio mėnesį jis čia grojo su Klaipėdos kamerinio orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Tąkart Gintaras skambino Dmitrijaus Šostakovičiaus Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, kuriame solinę trimito partiją atliko jo tėvas Algirdas Januševičius.

Būsimame „Salve Musica” festivalio koncerte Gintaro meistriškumas išsiskleis interpretuojant visus Frederiko Šopeno valsus. Beje, pianistas yra Monrealio, M. K. Čiurlionio, Pinerolo, Šenženio konkursų prizininkas bei dviejų Frederiko Šopeno konkursų Vokietijoje ir Estijoje nugalėtojas. Gruodžio mėnesį pristatęs Šopeno valsų programą Lietuvoje, G. Januševičius ją vėliau atliks Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Moldovoje, Latvijoje bei Brazilijoje.

Šopeno valsus lydi pakili nuotaika, grakštūs bei žėrintys fortepijono pasažai, lengvas sentimentalumas. „Ši programa – išties išskirtinė man, tačiau ją paruošiau niekieno neverčiamas ir vedamas savo širdies balso, – sako pianistas. – Mano nuomone, atlikėjai ir aktoriai turi daug bendrų bruožų, kad ir įsijautimą į vaidmenį. Kiekvieną savo atliekamą kūrinį kruopščiai atsirenku ir įsigilinu į jo charakterį, geriausias jo perteikimo priemones. Taip, man lengviau pajusti filosofiškesnius, tamsesnius kūrinius, bet noriu būti kaip didieji aktoriai, kurie vienodai įtikinamai vaidina skirtingiausių charakterių asmenybes. 19 Šopeno valsų – 19 skirtingų charakterių, į kuriuos persikūnyti turėsiu kas kelias minutes. Tai – tikras išbandymas, ir labai jo laukiu.”

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė