„Tobulos kūrybos triumfas”

Jubiliejinis 40-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris” pristato muzikinio pasaulio įžymybes. Balandžio 18 d., šeštadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje pirmąkart pasirodys smuikininkas Gidonas Kremeris – tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė. Jis koncertuos kartu su savo vadovaujamu orkestru „Kremerata Baltica”.

Kremerata Baltica 4

“Kremerata Baltica”. Organizatorių nuotr.

Į savo instrumento pasaulį G. Kremeris įžengė ketverių metų, vedamas tėvo ir senelio, kurie buvo talentingi stygininkai. Šešiolikos jis laimėjo Latvijos respublikinį smuikininkų konkursą, po poros metų pradėjo studijas Maskvos konservatorijoje (Davido Oistracho klasė). Pergalėmis elitiniuose Karalienės Elžbietos, Paganinio ir Čaikovskio konkursuose prasidėjo nepaprasta jo karjera, padėjusi pelnyti vieno originaliausių ir įdomiausių nūdienos muzikų reputaciją. Šiandien smuikininkas ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas.

Per ilgus koncertinės veiklos metus G. Kremeris griežė beveik visose pagrindinėse salėse su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais, diriguojamais L. Bernsteino, H. von Karajano, Ch. Eschenbacho, N. Harnoncourto, L. Maazelio, R. Muti, Z. Mehtos, J. Levino, V. Gergijevo, C. Abbado, sero N. Marrinerio ir kitų. Ilgame ir įvairiame smuikininko griežiamų kūrinių sąraše – visi klasicistinio ir romantinio repertuaro standartai, XX a. meistrų kūryba ir naujausių kompozicijų premjeros. Jas G. Kremeris parengė bendradarbiaudamas su A. Schnittke, A. Pärtu, G. Kancheliu, S. Gubaidulina, L. Nono, P. Vasku, J. Adamsu ir A. Piazzolla.

1981 m. smuikininkas įkūrė Lokenhauzo kamerinės muzikos festivalį (Austrija). Jis vadovavo Gštado festivaliui Vokietijoje, buvo festivalio „Les muséiques” Bazelyje (Šveicarija) meno vadovas.

G. Kremeris – keturių knygų apie muziką ir atlikimo meną, apie artisto kelią ir savo filosofiją autorius. Smuikininko įrašų kataloge – per 100 albumų, kurių nemaža dalis įvertinta prestižiniais apdovanojimais. Atlikėjas griežia 1641 m. pagamintu Nicolò Amati instrumentu.

1997 m. Lokenhauzo kamerinės muzikos festivalyje G. Kremeris pristatė naują orkestrą „Kremerata Baltica” – 23 jaunus muzikus iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Šių šalių kultūros ministerijų remiamas kolektyvas yra baltiškojo regiono kultūros ambasadorius. Aukštos klasės orkestro kokybę lemia rinktiniai ypač muzikalūs atlikėjai ir novatoriškas meno vadovo požiūris į repertuarą.

„Kremerata Baltica” kasmet išsiruošia į šešis koncertinius turus po Europą, Aziją, Australiją, Šiaurės bei Pietų Ameriką, kurių metu surengia apie 60 koncertų. Daugiau kaip 50-yje šalių jau įvyko per 1000 pasirodymų. Orkestras ne tik reguliariai koncertuoja didžiausiose Vienos, Berlyno, Paryžiaus, Londono, Maskvos ir Niujorko salėse, bet ir dalyvauja muzikos festivaliuose Zalcburge, Dresdene, Londone, Šlėzvige-Holšteine, Prahoje ar Baden Badene, neaplenkdamas ir Baltijos valstybių. Daugelio koncertų centrinė figūra yra G. Kremeris, neretai muzikuojama ir su kitais dirigentais bei solistais.

Orkestro repertuaras aprėpia plačią ir daugiasluoksnę muzikos istorijos erdvę, tačiau pagrindinis akcentas dažnai tenka šiuolaikinei akademinei muzikai. „Kremerata Baltica” nuolat atlieka dabarties Rytų Europos kompozitorių kūrinius, inspiruoja naujas A. Pärto, G. Kančelio, P. Vasko, L. Desiatnikovo, A. Raskatovo ir kitų kompozicijas.

Kompanijoje „Nonesuch Records” orkestras įrašė septynias kompaktines plokšteles. CD „After Mozart” („Po Mozarto”) 2002 m. įvertintas „Grammy” apdovanojimu. G. Enescu kūrinių kompaktinė plokštelė irgi buvo nominuota „Grammy”. Kompanijoje „Deutsche Grammophon” buvo įrašytas CD „Kremerland”. Orkestro CD „De Profundis” užfiksuotas ir to paties pavadinimo R. Šerkšnytės kūrinys.

Gidon Kreemers 4

Gidonas Kremeris. Organizatorių nuotr.

Koncertas „Tobulos kūrybos triumfas” intriguoja dar ir tuo, jog muzika skambės su vaizdo projekcijų palydėjimu. Pirmoje dalyje Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica” atliks žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertą smuikui ir styginių orkestrui Nr. 2 „Amerikietiški metų laikai”. A. Vivaldžio „Metų laikų” įkvėptą P. Glasso kūrinį sudaro keturios vientisos dalys, tačiau neturinčios konkrečių pavadinimų. Kompozitorius nedavė jokių užuominų, kada skamba pavasaris, vasara, ruduo ar žiema, palikdamas tai klausytojų fantazijai.

P. Glasso kūrinį palydės poeto ir menininko, avangardinio kino kūrėjo Jono Meko vaizdo projekcijos.

Po pertraukos bus atliekamas Gidono Kremerio, Maximo Kantoro ir „Kremerata Baltica” muzikos ir vaizdo projektas „Rusija: kaukės ir veidai”. Jo muzikinės dalies pagrindą sudaro Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliai”. Skambės Jacqueso Coheno – Andrejaus Puškariovo aranžuota šio kūrinio versija styginiams ir mušamiesiems, taip pat Mieczyslawo Weinbergo bei Valentino Silvestrovo kūriniai.

Vizualioji projekto dalis – didžio rusų dailininko, rašytojo bei filosofo Maximo Kantoro kūryba. Itin individualaus braižo autorius niekada nepriklausė jokioms meninėms grupuotėms, vyraujančios mados ar srovės neturėjo įtakos jo asmeniniam stiliui. Jis pasireiškė kaip aršus sovietinės sistemos kritikas, buvo vadinamas egzistencinio realizmo atstovu. Labiausiai jį jaudina meilės ir pagarbos žmonijai temos, rezistencija prieš totalitarizmą, fašizmą ir karą, humanizmo idealų skleidimas. Šios temos įkvėpė dailininką sukurti didelės apimties darbus ir net monumentalius ciklus. M. Kantoro kūriniai šiandien eksponuojami garsiausiuose muziejuose Rusijoje, Vokietijoje, JAV, Panamoje ir net Australijoje. Jo darbai atstovavo Rusijai žymiojoje Venecijos bienalėje.

G. Kremeris ir M. Kantoras projekte „Rusija: kaukės ir veidai” siekia įtaigiai paveikti auditoriją, kalbėdami labai emocionalia kalba. Sujungdami muziką ir vizualųjį meną jie skatina susimąstyti apie mūsų laikų ir visuomenės požiūrį. Šiandieninė Rusija, su ja susijusios dabarties problemos, Rytų ir Vakarų etinių vertybių susidūrimai yra pagrindinės šio meninio projekto temos. Taip koncertas „Tobulos kūrybos triumfas” tampa ne tik aukščiausių kultūros vertybių, bet ir socialiai atsakingo meno idėjų reiškėju ir tikisi aktyvaus klaipėdiečių dėmesio.

Leave a Reply