Thomo Manno namelyje Nidoje – ruduo su kultūra

Naujasis kultūros renginių ir mokymosi sezonas neaplenkia Nidoje įsikūrusio rašytojo Thomo Manno muziejaus bei kultūros centro: rudenį kurorto gyventojų bei svečių laukia muzikos vakarai, kūrybiniai užsiėmimai visiems norintiesiems bei mokslininkus į pajūrį sukviesiantys tarptautiniai renginiai. 

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje

Anot Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, subūrus gausius veiklos partnerius, istoriniame rašytojo vasarnamyje retą savaitgalį būna tylu, o po intensyvios vasaros su tarptautiniu Th. Manno festivaliu bei kultūros savaite ir įvairiais koncertais laukia ne ką mažiau turiningas ruduo. 

Muzikos vakarai bei fotopeizažai 

Sezono pradžią Th. Manno muziejaus svetainėje rugsėjo 3 d., trečiadienį, 18 val. skelbs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo pristatomas pianisto, tapytojo Viktoro Paukštelio (Lietuva-Prancūzija) rečitalis, kuriame skambės lietuvio mėgstamų kompozitorių Jeano-Philippe Rameau, Césario Francko, Roberto Schumanno kūriniai. 

Rugsėjo šeštadieniais į muzikos renginių ciklą kvies kamerinės muzikos festivalis „Vox Academia“. Anot rengėjų, klausytojai kviečiami į keturis spalvingus koncertus, kurie leis užmiršti kasdienius rūpesčius ir pasinerti į svaiginantį muzikos pasaulį. Rugsėjo 6, 13, 20, 27 d. 18 val. laukia susitikimai su Raimondo Sviackevičiaus (akordeonas) bei Povilo Jacunsko (violončelė) duetu, akordeonininkais Tadu Motiečiumi ir Agne Dūkštaite, ansambliu 4TANGO. Paskutiniajame koncerte skambės Nerijaus Bakulos (akordeonas) ir Remigijaus Rančio (saksofonas, fleita) džiazo improvizacijos. 

Ruduo – puikus metas ilgiems pasivaikščiojimams pamariu bei pajūriu, įkvepiantiems fiksuoti jų grožį. Rugsėjo 17 d. 16.30 val. muziejuje atidaroma žinomo vilniečio fotografo Vytauto Daraškevičiaus paroda „Tarp vandenų ir smėlynų. Neringa 1969–2010“. Socialinėmis, etnografijos temomis besidomintis fotomenininkas šiame iš įvairių laikotarpių akimirkų sudarytame cikle atskleidžia nekintantį Neringos peizažo žavesį. 

Nuo kalbos užuovėjų iki magijos 

Rugsėjo 18–21 d. Th. Manno muziejuje, Neringos savivaldybėje ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje vyks trečioji stovykla „Užuovėjos“, kurią rengia Lietuvių kalbos instituto jaunieji tyrėjai. Renginio metu bus skaitomi pranešimai bei diskutuojama keturiomis temomis: „Nuo baimės iki populizmo“, „Kalba ir vizualumas medijose“, „Tapatybė kaip vertybių kaukė“ ir „Šiuolaikinio žinojimo architektūra“. 

Įvadinius pranešimus šiomis temomis skaitys komunikacijos ekspertas Arūnas Augustinaitis, filosofas, atliekantis ir kalbos tyrimus, Mintautas Gutauskas, menotyrininkė ir meno kritikė Laima Kreivytė, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas, kalbininkė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kt. Kultūrinę stovyklos erdvę dalinsis rašytojai Herkus Kunčius ir Paulina Pukytė bei kino režisierė Marija Stonytė. 

Pranešėjai bei dalyviai kviečiami registruotis el. paštu uzuovejos@gmail.com iki rugsėjo 5 d., išsamiau apie renginį – interneto svetainėje www.užuovėjos.lt

Visų besidominčiųjų kalbos galimybėmis laukia rugsėjo 19 d. pajūryje viešėsianti poetė Ilzė Butkutė, Th. Manno namelyje 16 val. surengsianti „Efektyvių žinučių dirbtuves“ – praktinį seminarą apie kasdienės mūsų kalbos magiją, sudėliotą ilgamečių eksperimentų pagrindu. 

Anot I. Butkutės, seminare populiariai paaiškinama ir praktiškai išmėginama, kaip destruktyvias žinutes neutralizuoti ar net paversti konstruktyviomis, kas mūsų kalbą daro įtaigią, kodėl gyvenime daugėja to, ką giriame arba už ką dėkojame, kokią žinutę siunčiame sau patiems ir kokią – aplinkiniams bei daugybė kitų dalykų, susijusių su kasdiene kalbos magija. Renginys – nemokamas. 

Primins istoriją ir aptars aktualijas 

Spalio 15 d. muziejuje vyks tarptautinė konferencija, atversianti mažai nagrinėtą buvusio Klaipėdos krašto bei Rytų Prūsijos istorijos puslapį, skirtą paminklosaugos sistemos atsiradimui ir formavimuisi bei vienai ryškiausių šios srities asmenybių – architektui, menotyrininkui, muziejininkui Richardui Jepsenui Dethlefsenui. 

Danų kilmės architektas, menotyrininkas, muziejininkas R. Dethlefsenas šiame krašte ne tik suformavo sisteminę paminklosaugą, parašė teorinių paminklosaugos darbų, bet ir buvo vienas Rytprūsių tėviškės muziejaus po atviru dangumi Karaliaučiuje steigėjų. Muziejaus, kuriam pats R. Dethlefsenas ir vadovavo nuo įkūrimo 1911 m. iki savo mirties, ekspozicijoje daugiausia buvo reprezentuojamas Lietuvos krašto etninis savitumas. 

Konferencija orientuojama į menkai žinomų R. Dethlefseno nuopelnų atskleidimą. Kartu tai yra proga atkreipti dėmesį į paminklosaugos sistemos kūrimo ištakas Klaipėdos krašte ir Rytprūsiuose XIX–XX a. sandūroje bei pirmuosius bandymus pripažinti vertybėmis ir viešai pristatyti lietuvišką Rytų Prūsijos paveldą. Šiame procese, be R. Dethlefseno, dalyvavo A. Bezzenbergeris, H. Scheu, A. Kuršaitis ir kt. žinomos šio krašto asmenybės. 

Renginys, dedikuotas 150-osioms R. Dethlefseno gimimo metinėms, organizuojamas drauge su Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu. 

Spalio pabaigoje KU istorikas dr. Vytautas Jokubauskas supažindins su netrukus knygynuose pasirodysiančia savo knyga „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas. Tarpukario Lietuvos atvejis“, kurios tematika aktuali šių dienų geopolitinių įvykių šviesoje, bei kartu su istoriku ir politologu dr. Vygantu Vareikiu aptars partizaninio pasipriešinimo tarpukario Lietuvoje patirtį ir dabartines Ukrainos galimybes. 

Išsamiau apie renginius – interneto svetainėje www.mann.lt.

Parašykite komentarą