Su pavasariu – balandžio „Durys“

Durys04Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė balandžio „Durys“ – ketvirtasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys, šiemet – 20-aisiais leidimo metais tapęs žurnalu, toliau įdėmiai fiksuoja, tyrinėja, analizuoja ryškiausius uostamiesčio ir Klaipėdos krašto kultūros bei meno reiškinius. 

Apie muziko kelią ir festivalio atradimus 

Balandžio numerį pradeda mąslus ir pagaulus Valerijos Lebedevos interviu su neįtikėtinai sparčiai į meistriškumo aukštumas kopiančio Klaipėdos kamerinio orkestro vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi – apie šio muziko pasirinktą kelią, kuris nėra nei itin patogus, nei labai populiarus, tačiau, anot pašnekovo, kitaip jis tiesiog negali. „Visai nesvarbu, kur gyveni, svarbu – kaip ir ką veiki“, – įsitikinęs jis (Valerija Lebedeva. M.Bačkaus bendruomenės muzika).

Toliau „Duryse“ muzikologė prof. Daiva Kšanienė dalijasi pirmaisiais įspūdžiais iš 39-ojo Klaipėdos muzikos pavasario. Festivalis dar tebevyksta, todėl šie įspūdžiai – iš pirmųjų keturių jo koncertų. „Pakilų toną ir meninio lygio kartelę festivaliui suteikė jau pirmasis koncertas „Simfoniniai susitikimai“. Vos žiniasklaidoje paskelbus atlikėjus ir programą, miesto muzikinė publika ėmė nekantriai laukti šio įvykio. Koncertas išties tapo įvykiu“, – rašo autorė apie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, pianisto Andriaus Žlabio ir bene didžiausia to vakaro intriga tapusios kylančios pasaulinio masto žvaigždės – 27-erių lietuvaitės dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos pasirodymą. „Buvo akivaizdu, kad orkestras reagavo į kiekvieną dirigentės mostą, judesį, plastišką kūno raišką. Imponavo ir dirigavimo grakštumas bei svarbi dirigento savybė – muzikalumas“, – teigia autorė. Muzikologė taip pat analizuoja maestro Donato Katkaus vadovaujamo Vilniaus šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą „Saulės takas“ su viena žymiausių šiuolaikinių fleitos virtuozių Camilla Hoitenga; gilinasi į Šiaulių valstybinis kamerinio choro „Polifonija“, instrumentinės grupės, solistų Viktoro Gerasimovo ir M.Bačkaus, dirigento Tomo Ambrozaičio parengtame koncerte „Iš gelmės prabyla balsas“ skambėjusios muzikos interpretacijas; svečių iš Estijos – orkestro „Glasperlenspiel Sinfonietta“ („Stiklo karoliukų žaidimas“) bei jo vadovo ir vyr. dirigento charizmatiškojo Andreso Mustoneno atvežtą programą su kanadiečiu gitaristu Rémi Boucher (Bušė) (Daiva Kšanienė. Skambūs Klaipėdos muzikos pavasario aidai). 

Įsimintini susitikimai čia ir už Atlanto

Klaipėdos universiteto docentė Jūratė Karosaitė su studentėmis pianistėmis Adele Daunoravičiūte ir Kristina Budvytyte „Duryse“ aptaria bendrą projektą su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija – svečio iš Vokietijos profesoriaus Aleksandro Puliajevo kursus ir juos vainikavusius dėstytojų bei studentų koncertus Kaune ir Klaipėdoje. Mat profesorius A.Puliajevas iš Kelno į Lietuvą šį pavasarį buvos atvykęs su dviem autentiškais XVIII a. klavyriniais instrumentais – dviejų klaviatūrų soliniu klavesinu ir hamerklavyru. Anot jaunųjų muzikančių, kurios mokėsi jais groti ir paskui koncertavo, abu instrumentai labai skiriasi vienas nuo kito; skambesiai visiškai kitokie nei fortepijono, reikėjo daug pastangų prisitaikant, bet tai – nauji potyriai, investicija į ateitį, patirtis visam gyvenimui (Jūratė Karosaitė. Patirtis visam gyvenimui).

Muzikos temą balandžio „Duryse“ užbaigia prof. Danutės Petrauskaitės pasakojimas apie vieną įsimintiną susitikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose – su XX a. aštuntąjį dešimtmetį Amerikose scenose pradėjusiu reikštis pianistu Sauliumi Edmundu Cibu, šiandien – žymiu Bostono mediku patologu, kuriam muzika ir dabar yra neatskiriama gyvenimo dalis (Danutė Petrauskaitė. Muzikuojantis medikas). 

Apie dvi ypatingas premjeras 

Šokio kritikė doc. Violeta Mildvydienė „Duryse“ dalijasi mintimis apie premjerinį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklį „Altorių šešėly“ pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino romaną. Choreografijos specialistė negaili komplimentų naujajam choreografo ir šokėjo Aurelijaus Liškausko pastatymui, pabaigoje teigdama: „Anksčiau nepaliaujamai stebinusio mūsų publikos „fenomeno“ – atsistoti spektaklio pabaigoje – šįsyk nelaikyčiau vien geru tolerancijos bruožu. Gal pirmąkart mane pačią nejučia, instinktyviai pamėtėjo iš kėdės… akumuliuojanti ir kontempliuojanti energija, prilygstanti injekcijai po infekcijos (geriausia prasme). Nuščiuvusios publikos reakcija finale, paskui ilgokai nesiliovusios ovacijos, įspūdingos gėlių puokštės spektaklio kūrėjams ir atlikėjams – dar vienas įrodymas… Kaip, beje, netrukus žiūrovų išreikštas pageidavimas pakartoti spektaklį… Išties pasakyti frazę – „kartelė aukštai pakelta“ – būtų per banalu…“ (Violeta Milvydienė. Šokio spektaklis „Altorių šešėly“: infekuotas komplimentais ir aplodismentais).

Dr. Jūratė Grigaitienė aptaria Klaipėdos damos teatro premjerą – Amy Herzog pjesę „4000 mylių“, skirtą aktorės Elenos Gaigalaitės 80-mečiui ir režisuotą jos vyro teatro meno vadovo Povilo Gaidžio. Teatrologė neslepia, kad „visada šiek tiek rizikinga rašyti apie proginius spektaklius“, kartu pastebėdama, kad „pjesė gana patogi garbiai jubiliatei – jai tarsi nieko nebereikia vaidinti, užtenka tiesiog būti savimi scenoje. Juolab kad pati aktorė iš prigimties įdomi, žavinga, turinti gerą humoro jausmą. Toks atlikėjo buvimas skatina ir žiūrovus patirti bei išgyventi ypatingą dabartiškumo momentą“ (Jūratė Grigaitienė. Įveikė „40000 mylių“). 

Klaipėdos metų aktorius – iš arčiau 

Su uostamiesčio Dramos teatro aktoriumi, šiemetės Klaipėdos „Padėkos kaukės“ laureatu, tituluotu Metų aktoriumi Edvardu Braziu šiltai ir jaukiai kalbasi Dalia Bielskytė: „Mukas, Braziukas, Mažylis… Tokiais vaikiškais vardais dažnas pašaukia jau 40-metį, bet labai jaunatvišką aktorių. „Vaikystė tebegyvena manyje, – juokėsi jis. – Ir klounas tebegyvena. Klouną muša – visi juokiasi. Mano toks būdas – viduje daug liūdesio, bet nusipiešiu šypseną, ir visiems linksma“ (Dalia Bielskytė. E.Brazys: būti scenoje – atsakomybė). Šį pasakojimą savotiškai pratęsia ir papildo fotoreportažas iš Klaipėdos teatro apdovanojimų šventės, surengtos Teatro dienos proga („Padėkos kaukės“ suvienijo uostamiesčio teatrus ir publiką).

Toliau „Duryse“ meno maršrutais veda Jovitos Navickaitės publikacija apie balandį vykusias Klaipėdos muzikinio teatro gastroles Lenkijoje ir Baltarusijoje (Jovita Navickaitė. Spektaklius rodė Lenkijoje ir Baltarusijoje). Pro „Durų“ „Langą“ galima užmesti akį į Klaipėdos šeimos teatro „Lino lėlės“ kelionių trajektorijas, šiemet siekiančias JAV, Belgiją ir Liuksemburgą; pamatyti ir sužinoti, ką Klaipėdos rašytojai veikė Italijoje ir Kaune, o Stasio Šimkaus konservatorijos muzikantai – Vokietijoje… 

„Gintaro lašuose“ – literatūra ir jos kūrėjai 

Į žurnalą integruoti literatūriniai „Gintaro lašai“, kuriuos sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, šįsyk atveria klaipėdietės poetės Dalios Bielskytės kūrybinės virtuvės duris ir pristato jos naująją eilėraščių knygą „Vardas debesies“. Autorę kalbina Kristina Sadauskienė. (D.Bielskytė: viskas keičiasi, bet viskas lieka). Čia pat galima paskaityti po pluoštą D.Bielskytės ir Artūro Valionio eilėraščių. Taip pat publikuojama naujos knygos recenzija: Dainius Vanagas šįkart analizuoja Jono Vaicekausko novelių rinkinį „Įžeminimas“ (rec. Akmens patirtis). Anglų rašytojo Jimo Crace’o gerbėjai dar ras jo spaudai ruošiamo romano „Kontinentas“ ištraukos „Rujos metas“ antrąją dalį, kurią pateikė šio romano vertėjas į lietuvių kalbą Jeronimas Brazaitis. Be to, skaitytojai turi galimybę įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvio, jaunojo poeto Domo Linkevičiaus kūrybą. 

Kritiškas žvilgsnis į JEK bienalę ir naują filmą 

Verčiame „Duris“ toliau… Šiuolaikinio meno bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai“ (JEK) 2013–2015 metų parodoje, šį pavasarį užsukusioje į savo miestą partnerį Klaipėdą, žvalgosi menotyrininkė Goda Giedraitytė, konstatuodama – „matyta, pažįstama, atrasta“ ir nedviprasmiškai klausdama: „Ar jaunieji išsisėmė?“. Jos teigimu, šiųmetė ekspozicija pralaimėjo savo pirmtakėms: „Dauguma menininkų renkasi įprastas medžiagas ir net žvilgsnį. Priemonės – ne esmė. Dažnai ir tradicine kalba galima kalbėti labai aktualiai. Tačiau šįkart dažniau susidūrėme su tuo, kas jau matyta, naujai perfiltruota ir pateikta kaip naujiena“ (Goda Giedraitytė. Ar jaunieji išsisėmė?).

Kinomanas Aivaras Dočkus šįsyk pažerią įspūdžių apie didžiojo provokatoriaus Larso von Triero trečiąjį „Depresijos“ trilogijos segmentą „Nimfomanė“. Apie šį filmą kalba daugybė kinomanų, kritikų ir šiaip smalsuolių. Jį aptarinėja tie, kurie matė, ir tie, kurie nematė. Net tie, kurie tikriausiai nežiūrės arba pažvelgs akies krašteliu. „Ištverti keturias valandas psichologinių ir fiziologinių eksperimentų pavyks ne visiems“, – perspėja kino kritikas, kartu pripažindamas: „Kabliukas buvo užmestas, jaukas suveikė, žiūrovai užkibo. Ir tai yra gerai“ (Aivaras Dočkus. „Nimfomanė“ – apnuogintas buvimas niekur). 

Kultūros istorijos pėdomis 

Apie Klaipėdos miesto ir krašto etnokultūros savastį – ansamblį „Kuršių ainiai“ įkvėptai pasakoja Daiva Janauskaitė, kalbindama ansambliečius, dabartinius ir buvusius šios 23 metus gyvuojančios kuršainių bendruomenės narius. „Dabar mums svarbiausia užduotis – sugrąžinti žiūrovams tai, ką mes patys pasemiame iš liaudies kūrybos aruodo. Nesistengiame tik iliustruoti, atkartoti, kopijuoti senojo folkloro pateikėjų. Ieškome būdo, kaip prisibelsti į šiuolaikinius žiūrovus. Siekiame pažadinti, perteikti žodžiais nenusakomą ilgesį to, kas jau niekada nesugrįš, bet gyvena kiekviename mūsų, ir per senas dainas, jau užmirštus papročius bei apeigas, tautosaką yra atpažįstama, kartais iki ašarų artima ir sava, todėl ir tikra“, – straipsnyje apie „Kuršių ainių“ misiją kalba ansamblio vadovė Jolita Vozgirdienė (Daiva Janauskaitė. „Kuršių ainiai“ – Klaipėdos savastis).

Kultūros istorijos temą pratęsia ir „Durų“ žurnalo balandžio numerį jau tradiciškai užbaigia Jovitos Saulėnienės populiarioji publicistika: šiuosyk autorė kviečia pasivaikščioti senósios Klaipėdos gatvėmis ir susipažinti su Turgaus gatvės praeitimi (Senósios Klaipėdos gatvės. Turgaus gatvės paveikslas).

Belieka priminti, kad kultūros ir meno „Durys“ išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Be to, žurnalą galima užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje. Ir naujausią numerį jau netrukus bus galima rasti šio projekto internetinėje svetainėje www.durys.daily.lt. Skaitykite ir mąstykite – „Durys” atidarytos.

Leave a Reply