Spektaklyje „Vakarų krantinė“: aštuonios lygiavertės istorijos

„Vakarų krantinės“ premjera rugsėjo 8–9 dienomis Klaipėdos dramos teatre. Pirmas vasaros mėnuo Klaipėdos dramos teatre kupinas darbų – visą birželį vienas kitą keičia „TheATRIUM“ festivalio svečiai iš užsienio. Tuo pat metu ruošiamasi ir naujam teatro sezonui bei jo pirmajai premjerai rugsėjo pradžioje. Spektaklį pagal Bernard-Marie Koltès pjesę „Vakarų krantinė“ kuria režisierius Adomas Juška. B. M. Koltès pjesę į lietuvių kalbą vertė Akvilė Melkūnaitė, scenografė Lauryna Liepaitė, kompozitorius Vygintas Kisevičius, šviesų dailininkas Julius Kuršis, kostiumų dailininkas Džiugas Rumbutis, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Kornelijus Jaroševičius. Spektaklyje vaidina Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Laurynas Luotė, Darius Meškauskas, Digna Kulionytė, Igoris Reklaitis, Donatas Želvys.

„Vakarų krantinės“ veiksmas nukelia į bevardę bevardžio miesto erdvę – industrinį jo pakraštį, skurdų, apleistą, beveik neegzistuojantį eiliniams miestiečiams, bet turintį savus gyventojus. Būtent čia susitinka ir dviem paroms persipina aštuonių labai skirtingų personažų gyvenimo linijos.

„Tai nuostabi pjesė, nesuprantu, kodėl ji dar nestatyta Lietuvoje. Ji mane absoliučiai sužavėjo – puikūs tekstai, pats jos konceptas. Joje kuriama situacija, suvedanti žmones, kurie neturi vienas su kitu nieko bendra ir įprastai jokiu būdu nesusitiktų. Per jų susidūrimą B. M. Koltès bando aiškintis, kaip veikia santykiai tarp žmonių, ar įmanomas kontaktas tarp, pavyzdžiui, turtingo maklerio ir pabėgėlio, nekalbančio jo kalba, koks tas kontaktas būtų, kas tarp jų gali atsitikti“, – apie dėmesį patraukusį kūrinį pasakojo A. Juška. Anot jo, B. M. Koltès savo veikėjus patalpina į vietą, kuri primena skaistyklą, „veikėjai dvi dienas ir naktis praleidžia apleistame angare prie krantinės. Kiekvienas kovoja už savo būvį, o mes galime juos stebėti. Kaip paskutiniame teisme, jie visi atsako už savo troškimus. Man labai įdomu, kad autorius pabrėžia, jog žmonių santykiai veikia pagal tam tikrus ekonominius dėsnius – ko noriu ir ką galiu pasiūlyti, o bendravimas tarp žmonių – tai derybos, mainai, pirkimas ir pardavimas“.

B. M. Koltès (1948–1989) prieš savo mirtį Prancūzijoje buvo laikomas vienu ryškiausių ir savičiausių balsų teatro pasaulyje. Pasak A. Juškos, jis buvo jautrus socialinei nelygybei, daugybei jos formų ir ši menininko savybė ne primityvia ar didaktiška forma, bet kūrybiškai atsiskleidžia ir „Vakarų krantinėje“.

„Tai jo eksperimentas. Jis teatre pastebi tą patį nelygybės modelį kaip ir pasaulyje – spektaklyje įprastai yra keli pagrindiniai vaidmenys ir juos aptarnaujantys šalutiniai. Tad rašo pjesę, kurioje yra aštuoni lygiaverčiai personažai ir aštuonios lygiavertės istorijos. Kurti spektaklį pagal tokią medžiagą sunku. Pati pirmoji pjesės premjera Prancūzijoje patyrė fiasko. Bet man patinka jo užmojis, tai geras iššūkis ir jis darniai filosofiškai atliepia autoriaus pasaulėžiūrą“, – apibendrino specifinį Klaipėdoje spektaklio pagrindu tapusios medžiagos pobūdį A. Juška.

Aštuonių skirtingų, vienodai svarbių ir į darnų vyksmą scenoje susipinančių gyvenimų atvaizdavimas nemaža užduotis režisieriui.

Klaipėda tiek savo istorija, tiek specifine uostamiesčio padėtimi išsiskiria iš kitų Lietuvos didmiesčių. Visą šio miesto gyvenimą įvairiomis formomis smelkiantis jūros ir marių artumas A. Juškai atrodo svarbus, tad ir rinkdamasis kūrinį Klaipėdos dramos teatrui galvojo apie tokį, kuriame vanduo būtų svarbus elementas.

„Pjesėje vanduo labai stipriai figūruoja veikėjų aplinkoje. Kažkas tame purviname užterštame vandenyje maudosi, kažkas ateina skandintis, kažkas žiūrėdamas į vandenį svajoja perplaukti į kitą krantą. Svarbus net pavadinimas – „Vakarų krantinė“, juo nurodoma į postkolonialistinį pasaulį, pastatytą ant nelygybės ir išnaudojimo pamatų. Mums lietuviams šis terminas gal neaktualus, bet kaip europiečiams – svarbus. Kaip europiečiai esame jo dalis“, – pasakojo A. Juška.

Būsimame spektaklyje vanduo bus ne tik nujaučiamas, bet ir dalyvaus tiesiogiai.

Paprašytas apibendrinti „Vakarų krantinės“ kūrimo iššūkius, A. Juška išskyrė ne scenografijos sprendimus ar lygiaverčių personažų santykių balansavimą, „pirmiausia jaučiu, kad svarbu nepamesti žmogiškumo, nes B. M. Koltès rašo ne apie idėjas, o apie žmones. Autoriui labai svarbu, kad veikėjai yra labai konkretūs žmonės – ne funkcijos, ne tipažai, bet žmonės su ryškiu vidiniu pasauliu. Antras dalykas – užčiuopti žanrą ir stilių, o tai šioje pjesėje nelengva. Trečias – padaryti taip, kad spektaklyje suskambėtų pjesės tekstas. Ji buvo rašyta ir scenai, ir tiesiog skaitymui, jos tekstas labai gražus, poetiškas, visoks. Negalima vaidinti tik per psichologiją, tuo pačiu negalima nutolti nuo žmogiškumo į poeziją ir filosofiją. Man svarbu nepaversti spektaklio nei komedija, nei kančios fiesta. Tame žmonių susidūrime yra ir tragedijos, ir komiškumo. Reikia lygiagrečiai ieškoti ir šviesos, ir tamsos“.

Bilietus į renginį galima įsiyti čia – https://shorturl.at/duxJW

Klaipėdos dramos teatro informacija