Spektaklyje „Vakarų krantinė“: aštuonios lygiavertės istorijos
„Vakarų krantinės“ premjera rugsėjo 8–9 dienomis Klaipėdos dramos teatre. Pirmas vasaros mėnuo Klaipėdos dramos teatre kupinas darbų – visą birželį vienas kitą keičia „TheATRIUM“ festivalio svečiai iš užsienio. Tuo pat metu ruošiamasi ir naujam teatro sezonui bei jo pirmajai premjerai rugsėjo pradžioje. Spektaklį pagal Bernard-Marie Koltès pjesę „Vakarų krantinė“ kuria režisierius Adomas Juška. B. M. Koltès pjesę į lietuvių kalbą vertė Akvilė Melkūnaitė, scenografė Lauryna Liepaitė, kompozitorius Vygintas Kisevičius, šviesų dailininkas Julius Kuršis, kostiumų dailininkas Džiugas Rumbutis, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Kornelijus Jaroševičius. Spektaklyje vaidina Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Laurynas Luotė, Darius Meškauskas, Digna Kulionytė, Igoris Reklaitis, Donatas Želvys. „Vakarų krantinės“ veiksmas nukelia į bevardę bevardžio miesto erdvę – industrinį jo pakraštį, skurdų, apleistą, beveik neegzistuojantį eiliniams miestiečiams, bet turintį savus gyventojus. Būtent čia susitinka ir dviem paroms persipina aštuonių labai skirtingų personažų gyvenimo linijos.
B. M. Koltès (1948–1989) prieš savo mirtį Prancūzijoje buvo laikomas vienu ryškiausių ir savičiausių balsų teatro pasaulyje. Pasak A. Juškos, jis buvo jautrus socialinei nelygybei, daugybei jos formų ir ši menininko savybė ne primityvia ar didaktiška forma, bet kūrybiškai atsiskleidžia ir „Vakarų krantinėje“.
Aštuonių skirtingų, vienodai svarbių ir į darnų vyksmą scenoje susipinančių gyvenimų atvaizdavimas nemaža užduotis režisieriui. Klaipėda tiek savo istorija, tiek specifine uostamiesčio padėtimi išsiskiria iš kitų Lietuvos didmiesčių. Visą šio miesto gyvenimą įvairiomis formomis smelkiantis jūros ir marių artumas A. Juškai atrodo svarbus, tad ir rinkdamasis kūrinį Klaipėdos dramos teatrui galvojo apie tokį, kuriame vanduo būtų svarbus elementas.
Būsimame spektaklyje vanduo bus ne tik nujaučiamas, bet ir dalyvaus tiesiogiai. Paprašytas apibendrinti „Vakarų krantinės“ kūrimo iššūkius, A. Juška išskyrė ne scenografijos sprendimus ar lygiaverčių personažų santykių balansavimą, „pirmiausia jaučiu, kad svarbu nepamesti žmogiškumo, nes B. M. Koltès rašo ne apie idėjas, o apie žmones. Autoriui labai svarbu, kad veikėjai yra labai konkretūs žmonės – ne funkcijos, ne tipažai, bet žmonės su ryškiu vidiniu pasauliu. Antras dalykas – užčiuopti žanrą ir stilių, o tai šioje pjesėje nelengva. Trečias – padaryti taip, kad spektaklyje suskambėtų pjesės tekstas. Ji buvo rašyta ir scenai, ir tiesiog skaitymui, jos tekstas labai gražus, poetiškas, visoks. Negalima vaidinti tik per psichologiją, tuo pačiu negalima nutolti nuo žmogiškumo į poeziją ir filosofiją. Man svarbu nepaversti spektaklio nei komedija, nei kančios fiesta. Tame žmonių susidūrime yra ir tragedijos, ir komiškumo. Reikia lygiagrečiai ieškoti ir šviesos, ir tamsos“. Bilietus į renginį galima įsiyti čia – https://shorturl.at/duxJW Klaipėdos dramos teatro informacija |