Sonatos iš Raimundo Katiliaus archyvo

M.Svegzda

Martynas Švėgžda von Bekkeris. Monikos Požerskytės nuotr.

Spalio 27 dieną, antradienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje klausytojai galės mėgautis senokai čia girdėto žymaus smuikininko Martyno Švėgždos ir pianistės Jonės Punytės muzikavimu.

Martyno Švėgždos von Bekkerio vardas puikiai žinomas ne tik Lietuvoje: atlikėjas koncertavo daugelio užsienio šalių garsiausiose scenose, grojo įvairiuose festivaliuose, dalyvavo muzikinių konkursų žiuri komisijose, dėstė meistriškumo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, išleido keturias kompaktines plokšteles. Muzikas yra ir tarptautinio muzikos festivalio „Alternatyva” vadovas.

Smuikininkas dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Klaipėdos universitete, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Pedagogo M. Švėgždos von Bekkerio studentai išsibarstę po visą pasaulį. Šiuo metu Hamburge gyvenantis muzikas smuiko pamokas savo mokiniams Olandijoje, Švedijoje, Indonezijoje ir Irane veda net skype’u.

Pasak M. Švėgždos von Bekkerio, atlikėjo tikslas yra ne tik muzikavimas – „tikra muzika skatina gėrį, gimdo meilę. Ji privalo tokia būti. Yra sudėtingos, komplikuotos muzikos, bet vis tiek turime skleisti gėrį. Esu įsipareigojęs kurti ir groti harmoningą muziką”.

Jonė Punytė meno aspirantūros studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Štutgarto aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje studijavo skambinimo hammerklavyru subtilybes. Pianistė yra tarptautinio F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurso Grace laureatė. Atlikėja dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, grojo su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) simfoniniu orkestru. Pianistė daug dėmesio skiria kamerinei muzikai. J. Punytė taip pat dėsto LMTA, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, veda interpretacijos seminarus.

Koncerte „Iš Raimundo Katiliaus archyvo” skambės sonatos iš smuiko legendos Raimundo Katiliaus archyvo. Profesorius R. Katilius išugdė daugiau kaip šešiasdešimt mokinių, surengė kelis tūkstančius koncertų, paliko šimtus muzikos įrašų, gausų natų archyvą, kurį po mirties M. Švėgždai von Bekkeriui perdavė jo žmona.

Smuikininkas pasakoja: „Su savimi po pasaulį tampausi visą natų archyvą, ten, kur namai, – ten ir mano natos. Prieš 10 metų iš močiutės E. Strazdaitės-Bekerienės ir senelio Povilo Bekerio paveldėtos bei mano asmeniškai užgyventos natos dabar jau su Raimundo Katiliaus muzikiniu palikimu tapo lyg mažas fondas – net 12 dėžių. Labai įdomu jame knistis ir pasvajoti, susiplanuoti naujus, dar negrotus koncertinius opusus. L. van Beethoveno ir J. Brahmso trečiosios sonatos smuikui ir fortepijonui yra vieni žinomiausių kūrinių, neretai groti paties R. Katiliaus.”

Vytauto Barkausko „Partita” smuikui solo yra atliekama visame pasaulyje ir įrašyta daugybę kartų. Pasak kompozitoriaus, tai XX a. šokių siuita, kurioje jis rėmėsi labiausiai pasaulyje paplitusių šokių intonacijomis bei charakteriu, o vienoje kūrinio dalyje galima išgirsti ir lietuviškų raudų intonacijų.

Prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Ravelio rapsodija „Čigonė” buvo pirmasis autoriaus bandymas sukurti virtuozinę koncertinę pjesę. Kūrinys demonstruoja Ravelio gebėjimą imituoti vėlyvąjį romantizmą ir sukurti panašų virtuozinį efektą, kaip tą darė smuiko kompozitoriai Paganini ar Sarasate.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Kristina Malceva

Leave a Reply