Šiandien – vasario „Durys“

Durys_virselis_2014 vasaris_N.2Su dienraščiu „Klaipėda“ šiandien pasirodė vasario „Durys“ – antrasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo numeris. Šiemet „Durys“ – nebe laikraštinio pavidalo, kaip beveik 20 metų buvo įprasta „Klaipėdos“ laikraščio skaitytojams, o tapo spalvotu, gausiai iliustruotu uostamiesčio, Klaipėdos krašto kultūros ir meno reiškinius fiksuojančiu, tyrinėjančiu ir analizuojančiu žurnalu, kurį jau galima užsiprenumeruoti ir atskirai.

Knygų grožis, teatras ir kinas

Vasario numerį pradeda publikacija „Gražiausia metų knyga veda į Nidą“, apžvelgianti 8-ojo Klaipėdos metų knygos konkurso rezultatus. Pateikiama ekspertų pastabų rinkimuose dalyvavusioms 15-ai knygų, iš kurių gražiausiu išrinktas stilingas „Nidden“ draugijos pažintinis leidinys „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ apie XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje gyvavusį Rytprūsių menininkų traukos centrą – Nidos dailininkų koloniją.

Uostamiesčio teatrinio gyvenimo peripetijas gvildena teatrologė Gitana Gugevičiūtė. Ji kalbina kovą vyksiančio pirmojo Klaipėdos teatrų festivalio „Namai“ organizatorius („Namuose“ – klaipėdietiško teatro paieškos“) ir recenzijoje aptaria režisieriaus Dariaus Rabašausko naujausius du spektaklius Klaipėdos dramos teatre – Ksenijos Dragunskajos „Lunačiarskio lunaparką“ ir Petro Zelenkos „Paprastas beprotybės istorijas“ („Koziriai lošiant dėl publikos sielos“).

Apie lietuviško kino premjeras atvirai, kritiškai ir šmaikščiai rašo Aivaras Dočkus: „Olimpinės Lietuvos kino kūrėjų žaidynės – greičiau, daugiau, pelningiau“.

Iš dailininko dirbtuvių ir parodų salių

Dailei skirtuose puslapiuose Valerija Lebedeva kalbasi su klaipėdiečiu tapytoju Rolandu Marčiumi – apie kūrybą, kosmosą, daugiau nei dešimtmetį dailininko praleistą JAV, tenykštį braškių skonį ir aviečių kvapą bei jūros jausmą namuose („R.Marčius. Kosmosas ir aviečių kvapas“).

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė įdėmiai žvalgosi po Liudviko Natalevičiaus ir Juozo Vosyliaus parodas, pastebėdama, kad „nors abu klaipėdiečiai dailininkai gana skirtingi, sąsajų tarp jų kūrybos yra daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pati bendriausia – abu yra pozityvios tapybos atstovai, kuriems triada tapyti, mąstyti, jausti lieka aktuali“ („Dvi parodos, dvi vizijos“).

Į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikiančią airių menininko Eamono O’Kane’o piešinių ir instaliacijų parodą „And Time Begins Again“ / „Ir laikas prasideda iš naujo“ veda menotyrininkė Goda Giedraitytė. Ją šioji paroda pakerėjo turinio ir formos vienove: konceptualiu pagrindimu ir profesionaliu atlikimu, analitine gelme ir preciziška estetine išraiška. Anot menotyrininkės, „tai paliudijimas, kaip šiandien kuriamas menas gali praturtinti sielą, protą ir perkratyti nusistovėjusias nuostatas. Ir visa tai padaryti estetiškai subtiliai, be kurtinančio riksmo ir akinamų šviesų. Tiesiog atsiverdamas žiūrovui per vizualinį dialogą“ („Pabaiga – naujo pradžia“).

Panašiu keliu eina ir klaipėdietis fotomenininkas Artūras Šeštokas, apie kurio parodą „Tolumos“ rašo menotyrininkė Danguolė Ruškienė („Ne(at)pažįstamos „Tolumos“). Tarp kitko, šio fotografo kopų vaizdai puošia ir „Durų“ viršelį.

„Gintaro lašuose“ – literatūra šiandien

„Gintaro lašuose“ – žurnalo literatūrinėje dalyje, kurią sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, Kristina Sadauskienė šnekasi su šiemete Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureate poete Daiva Molyte-Lukauskiene – apie premiją, kūrybą ir knygą, pelniusią jai laurus („D.Molytė: „Vieni stebi pasaulį, kiti įkvepia ir iškvepia“). Greta – keli naujausi poetės eilėraščiai su jos pačios iliustracijomis.

G.Grajauskas pristato poetę iš Kijevo Oleną Gerasimiuk ir jos eilėraščių vertimus.

Dainius Vanagas recenzuoja Rimanto Šavelio romaną „Šiek tiek mėnesienos“ („Sovietinis šėlas“), o Marijus Šidlauskas – Rimtauto Rimšo „Vyriško torto receptą“ („Nemarinuoti marinistikos“). Čia pat trumpai pristatoma Klaipėdos universiteto leidyklos išleista Angelės Jasevičienės monografija „Algirdas Antanas Kuklys – paralelinis rašytojo pasaulis“ („Knygoje – kretingiškis rašytojas“).

Be to, skaitytojai kviečiami įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvės Gytautės Gineitytės eilėraščius.

Veda muzikines ir istorines paraleles

Prie literatūros glaudžiasi ir žurnalistės Astos Dykovienės gvildenama Kristijono Donelaičio kūrybinio palikimo tema: su literatūrologais ir vertėjais autorė aptaria K.Donelaičio „Metų“ vertimus, taip pat ir naujausiąjį į rusų kalbą, atliktą klaipėdiečio rašytojo Sergejaus Isajevo („Sena mūsų stigma“).

Įspūdžiais iš uostamiestyje skambėjusių koncertų, vesdama istorines paraleles, dalijasi muzikologė Laima Sugintienė („Muzikiniame žiemos peizaže – iškilios asmenybės). Profesorė Daiva Kšanienė grįžta prisiminimais į tuos laikus, kai uostamiestyje veikė Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius, kuris per 27 veiklos metus (1979–2006), autorės įsitikinimu, „paliko labai ryškią, tuomet visų pastebimą, savitą – klaipėdietišką žymę, užpildydamas svarbią šiuolaikinės akademinės muzikos erdvę Vakarų Lietuvoje“ („Kaip būrėsi Klaipėdos kompozitoriai“).

Kultūros istorijos puslapius „Duryse“ verčia Leonas Dykovas („Pusė amžiaus: trys skirtingi pasauliai, trys kartos, viena grupė“), primindamas, kad „šiemet liepą sukaks lygiai 50 metų, kai paprastų vaikinukų iš Liverpulio miesto Anglijoje kolektyvas, žinomas kaip „fantastiškoji ketveriukė“ arba dar kitaip – „The Beatles“ („Vabalai“), sudrebino pasaulį ir tapo varomąja popkultūros jėga“. Autorius analizuoja fenomeną, kuriuo jau 50 metų mėgaujasi skirtingų kartų, profesijų, socialinių sluoksnių žmonės. Taip pat ir klaipėdiečiai. Norėdamas suvokti „The Beatles“ įtaką skirtingų kartų žmonėms, archeologijos studentas pasidomėjo atskirų jų atstovų asmenine patirtimi, susijusia su šia roko grupe.

Jovita Saulėnienė neabejinga senosios Klaipėdos istorijai ir šiuosyk pasakoja apie jos tiltus – buvusius ir vis dar tebeesančius, vedančius ir menančius daug įdomių dalykų apie šį miestą („Senosios Klaipėdos tiltai“).

Jau galima užsiprenumeruoti atskirai

Pro „Langą“ „Durys“ žvalgosi toliau – ką Klaipėdos menininkai veikia Šiauliuose, Vilniuje, Čeliabinske (Rusija), Tartu (Estija), Arenshope (Vokietija)…

Šiuokart tiek. Imkite ir skaitykite. „Durys“ išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Tiesa, jau nuo šiandien žurnalą galima užsiprenumeruoti ir atskirai.

O daugiau apie „Duris“ sužinoti, susitikti su jų kūrėjais, autoriais ir herojais bus galima rytoj, vasario 28-ąją, Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, kur 17 val. vyks dviejų tęstinių nekomercinių kultūros ir meno leidinių – žurnalo „Durys“ bei naujo „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numerio – pristatymas.

Netrukus ir naujausiąjį „Durų“ žurnalo numerį bus galima pavartyti internete: www.durys.daily.lt

Leave a Reply