Prano Domšaičio galerijoje – „Dailės“ kombinatuose sukurtų modelių kolekcija

L. V. Strioga. „Vandens nešėja“ . 1962 m.

L. V. Strioga. „Vandens nešėja“ . 1962 m.

Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) gegužės 8 d. atidaryta paroda „Taikomoji dekoratyvinė dailė – mūsų namams. Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių”, pristatanti „Dailės” kombinatuose sukurtus pavyzdinius dirbinius, tapusius pagrindu serijinei produkcijai.

Lietuvos dailės muziejus turi sukaupęs didelį kiekį tiražavimui skirtų modelių, arba pavyzdinių dirbinių, sovietiniais metais sukurtų Vilniaus ir Kauno „Dailės” kombinatuose. Muziejui perduota
3000 keramikos, 800 odos dirbinių pavyzdžių. Pagal juos gaminama serijinė produkcija – paprasti, jaukūs, meniški kūriniai – parduotuvėse tuo metu buvo labai laukiami.

Su XX a. 5-ajame dešimtmetyje pradėjusiais veikti Lietuvoje „Dailės” kombinatais menininkai siejo stipresnės techninės bazės lūkesčius. Pagerėjusios darbo sąlygos skatino veiklą – dailininkai profesionalai labai pagyvino „Dailės” kombinatų produkciją. Orientuodamiesi į dailėje vykstančius procesus, jie taikėsi prie gamybos technologijos.

Kauno „Dailės” kombinato Keramikos cechas gamino platų asortimentą. Nedideliais tiražais gaminamos suvenyrinės vazelės ir grindų vazos, palyginti nebrangūs servizai bei dekoratyvinės lėkštės plito po žmonių būstus ir visuomenines erdves. Ypač mėgstamos buvo nedidelės skulptūrėlės, kurias dažniausiai kūrė L. Belvertaitė, L. Strioga, N. Gaigalaitė. Aktyviai dirbusių dailininkų V. Miknevičiaus, V. Manomaičio, P. Krivaičio ir kt. kūryba buvo ryški savo individualumu ir technologine įvairove. Vilniaus „Dailės” kombinato Keramikos cechas pradėjo veikti tik 7 dešimtmetyje. Ceche dirbo žinomi keramikai O. Kreivytė, D. Gobytė, K. Urbanavičius ir kt.

Odos dirbinių meniniu lygiu susirūpinta po 1950 m. Vilniuje vykusios taikomosios dailės ir liaudies meno parodos. Buvo aišku, kad, trūkstant profesionalių odininkų, odos apdirbimo turės imtis kitų sričių dailininkai. Didžiausią rūpestį dėl odos dirbinių kokybės ir meniškumo prisiėmė keramikas V. Manomaitis, nuo 1950 m. Kauno „Dailės” kombinate dirbęs Odos cecho meno vadovu.

Žvelgiant parodoje į meninių odos dirbinių modelius, galima džiaugtis jų stilistikos raida – nesunku pasekti, kaip nuo perkrautos puošybos buvo pereita prie lakoniškos linijinės raiškos. Kombinatuose dirbo dailininkai A. Kėželis, S. Jančiukas, Z. Kreivytė, E. Boči, D. Šaulauskaitė, R. Gudaitytė-Zaturskienė ir kt.

Dailės kombinatų keramikų ir odininkų darbai ne kartą buvo eksponuojami parodose, iš kurių parsivežta įvairių apdovanojimų.

Leave a Reply