„Permainų muzika” – nuolat besikeičiantis pasaulis
|
Artėjantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika” rugsėjo 20 – spalio 7 dienomis klaipėdiečius kviečia atsiverti pokyčiams ir žada gausybę naujų potyrių. Veržliai ir energingai pristatantis įdomiausią dabarties kūrybą, renginys tikisi patraukti klausytojų dėmesį nuo pat pirmos akimirkos, vos tik pravėrus Klaipėdos koncertų salės duris. Tai šiemetinio festivalio naujiena: į koncertus besirenkančią publiką pasitiks garso instaliacija „Iš smėlio, vandens ir geležies”. Londone reziduojantis graikų kilmės kompozitorius Yiorgis Sakellariou ją sukūrė iš Klaipėdoje (kurioje gyveno prieš keletą metų) surinktos garsinės medžiagos. Pasak autoriaus, „šį išplėstinės realybės girdimąjį potyrį įkvėpė ir pagrindė Klaipėdos garsovaizdis. Garso instaliacijoje „Iš smėlio, vandens ir geležies” formuojamas nuolat kintantis ir neapčiuopiamas kosmosas – vieta, kur šie trys elementai virsta garsais, atsietais laike, bet susipynusiais erdvėje”. „Permainų muzikos” festivalio programoje – septyni intriguojantys koncertai, įkvepiantys susitikimai su garsiausiais kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Juose skambės ir kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai. Tiek minėtoje garso instaliacijoje, tiek koncertuose girdėsime nuolat besikeičiantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruos keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems. FESTIVALIO PROGRAMA Festivalio koncertų dienomis nuo 18 valandos KKS I aukšto fojė  Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika”. Vytauto Petriko nuotr. Rugsėjo 20 d., antradienis, 18.30 val. Festivalio atidarymo koncertas prilygs bombos sprogdinimui muzikos priemonėmis. Branduolinio sprogimo energetiką ir filosofiją garsais tyrinės tarptautinio pripažinimo sulaukusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Švytėjimas”, parašytas balsams ir gyvajai elektronikai. Jį atliks Vaclovo Augustino diriguojamas choras „Jauna muzika” ir elektronikos meistrai iš Italijos Michele Tadini bei Antonello Raggi. „Švytėjimas” – tai šimtai tūkstančių saulių danguje ir apokaliptinė tuštuma. Kūrinys įprasmina pirmojo atominės bombos sprogimo aukų atminimą ir yra dedikuotas žymiam estų kompozitoriui Arvo Pärtui, kurio penkios chorinės kompozicijos suskambės pirmojoje koncerto dalyje. Pasak J. Janulytės, „šio autoriaus kūrybos švarumas, racionali prigimtis ir didžiulis emocinis, fizinis, dvasinis poreikis visada buvo man pavyzdys”. „Jauna muzika” koncerte demonstruos aukštą meistriškumą, interpretuodama ypač subtilios atlikimo precizijos reikalaujančius opusus.  Karen Bentley Pollick. Organizatorių archyvo nuotraukos Rugsėjo 22 d., ketvirtadienis, 18.30 val. Tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė ir šiuolaikinės muzikos atlikėja Karen Bentley Pollick savo pirmajam pasirodymui „Permainų muzikoje” parengė programą, kurioje gretinami labai skirtingi Švedijos, Lietuvos, Prancūzijos, Libano, Izraelio ir JAV muzikos bei videomeno kūrėjų darbai. Joje atsiskleidžia itin platus kūrybiškos vaizdo ir muzikos sąveikos spektras, neabejotinai paveiksiantis publikos girdimąją ir regimąją atmintį. Jau keletą metų K. Bentley Pollick gyvena tarp Vilniaus ir Evergryno (Kolorado valstija, JAV), aktyviai koncertuodama skirtingose pasaulio scenose, inicijuodama ir prodiusuodama įvairiausius projektus. Domėjimasis moderniąja muzika, atidumas ir kruopštumas rengiant kompozicijų partitūras taikliai charakterizuoja šią kūrybišką atlikėją, virtuoziškai valdančią tiek smuiką, tiek altą. Būdama atvira aplinkai, visuomenei ir naujiems įspūdžiams, ji dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, bendradarbiauja su menininkais. Karen veikloje, kaip ir jos atliekamoje A. Adlerio kompozicijoje „Laiko kontrastai”, puikiai dera nepaprastai intensyvi spalvų – regimų ir girdimų – kaita.  Norbertas Krämeris Rugsėjo 28 d., trečiadienis, 18.30 val. Fleitininkė Camilla Hoitenga laikoma viena madingiausių ir kūrybiškiausių šiuolaikinių menininkių. Patyrusi dabarties muzikos ekspertė ir ištikima propaguotoja nuolat plečia tiek fleitos galimybių arsenalą, tiek repertuarą. Daug kompozitorių rašo specialiai šiai atlikėjai. Ypač glaudi kūrybinė partnerystė fleitininkę sieja su garsia nūdienos kompozitore Kaija Saariaho, kurios kūrinys skambės šiame festivalio koncerte. Jame C. Hoitenga gros ne tik labiausiai paplitusiomis – didžiąja ir mažąja (piccolo), bet ir altine bei bosine fleitomis. Bus atliktas ir Klaipėdoje ne kartą koncertavusio trombonininko bei kompozitoriaus Mike’o Svobodos kūrinys. Koncerte taip pat išgirsime keletą kompozicijų fleitai ir mušamiesiems, kuriais gros perkusijos meistras Norbertas Krämeris. Jis daug koncertuoja solo ar įvairių šiuolaikinės muzikos ansamblių sudėtyje, vadovauja perkusijos ansambliui.  Mindaugas Bačkus Rugsėjo 30 d., penktadienis, 18.30 val. „Apeigos orkestrui” – „tai muzika, susijusi ne tik su klausymu, bet ir dalyvavimu joje. Norisi sujungti skirtingus raiškos būdus tam, kad sustiprintume muzikos įspūdį”, – teigia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Pirmoji jo sumanytos programos dalis skiriama lietuviškai muzikai. Suskambės Gintaro Sodeikos ir Nijolės Sinkevičiūtės kūrinių premjeros bei teatrališkas Jurgitos Mieželytės opusas, suteiksiantis progą orkestrantams parodyti savo aktorinius gebėjimus. Emocine koncerto kulminacija turėtų tapti žinomo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio kūrinys „The Protecting Weil” / „Apsauganti skraistė”. Pasak jo autoriaus, „mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirkai nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą”. Solo violončelės partiją kūrinyje išpildysiančio M. Bačkaus nuomone, „ši konceptuali kompozicija yra 45 minučių trukmės malda. Mane ji traukia savo simboliškumu, kuris suteikia muzikai naujų prasmių ir gilesnių pajautų”.  „The Gothenburg Combo” Spalio 4 d., antradienis, 18.30 val. Šiame koncerte skambėsiančią muziką galima apibūdinti kaip garso skulptūras, muzikinius peizažus ar nedidelius garsų tvenkinius, į kuriuos malonu panardinti ausis. Tokios muzikos klausymasis – lyg kraštovaizdžio stebėjimas neturint jokio konkretaus tikslo, nesistengiant skaidyti visumos, tik stebėti vos juntamus pokyčius, kai švelniai dvelkteli vėjas ir pašiaušia medžių lapus. Svarbu atsipalaiduoti ir leistis nešamiems emocijų bei prisiminimų tėkmės. Tai ambientinė muzika: galite ją vadinti „garsų peizažais” ar net „garsovaizdžiais”, nors šiuo atveju neišgirsite jokių elektroninių garsų, tik dvi paprasčiausias akustines gitaras. Klasikinės muzikos išsilavinimą įgiję „The Gothenburg Combo” nariai, kaip ir daugelis jų bendraamžių, gimė ir augo supami popmuzikos, hiphopo, house, techno ir panašių garsų. Ši muzika remiasi pastoviu ritminiu pulsu, aiškiu tonaciniu centru ir nuolatiniu kartojimu. Duetas stengiasi įtraukti minėtus elementus į savo pasirodymus ir perteikti jų sukeliamus pojūčius. Programos pagrindą sudaro trys kompozicijos, sukurtos didžiųjų amerikiečių minimalistų Terry’io Riley’io ir Steve’o Reicho, su kuriais duetui teko laimė glaudžiai bendradarbiauti.  Klaipėdos kamerinis orkestras Spalio 6 d., ketvirtadienis, 18.30 val. Koncerto pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo M. Bačkaus, „supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys retą atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį pianistas laisvai improvizuoja. Tai mums bus nauja ir įdomu”. Kartu su orkestru muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Kartu jie atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Psalmės” versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui. Po pertraukos V. Ganelinas ir A. Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „The Lodger: A Story of the London Fog” / „Gyventojas: Londono rūko istorija”. Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje. Gyvendamas Lietuvoje V. Ganelinas kartu su „Ganelin trio” savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. Izraelyje pianistas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą.  Modestas Pitrėnas Spalio 7 d., penktadienis, 18.30 val. Baigiamajame festivalio koncerte Lietuvos kultūros pasididžiavimo Modesto Pitrėno vedamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras muzikuos kartu su saksofonų kvartetu „Signum”. Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis saksofonų kvartetas „Signum” jau keletą metų pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Kad ir kur jis pasirodytų – Carnegie salėje Niujorke ar ant Dolomitinių Alpių snieguotų viršukalnių, – eksperimentavimo džiaugsmas ir įvairiapusiškumas atsispindi ne vien „Signum” atliekamose neįprastose programose. Keturis jaunus muzikus galima išgirsti atliekančius tiek klasikinius kūrinius kvartetui, tiek jų pačių sukurtas nuostabias, negirdėtas gerai žinomų kūrinių aranžuotes, papildytas nauju įkvepiančiu skambesiu. Atlikdamas muziką nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, šis jaunas ansamblis kūrybiškai pasinaudoja šiais gebėjimais, papildydamas savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais. Puikių atlikėjų interpretacijoje įtaigiai suskambės žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertas keturiems saksofonams ir orkestrui. Šią ekspresyvią programą įrėmins dvi baletinės siuitos: Vlado Jakubėno siuita iš baleto „Vaivos juosta” ir Igorio Stravinskio siuita iš baleto „Petruška”. Išsamiau apie festivalio repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė |
