Muzika gyvenimui, meilei ir laiko pabaigai
Rugsėjo 25 dieną Klaipėdos koncertų salėje šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika” koncerte „Muzika laiko pabaigai” bus atlikti trys įstabūs Olivierio Messiaeno, Anatolijaus Šenderovo ir Fausto Latėno kvartetai. Užkoduotos muzikos kalba juose skambės žmoniškumo, gyvenimo prasmės, laikinumo bei amžinybės temos. Kompozitorius Faustas Latėnas ne kartą apdovanotas premijomis už muziką dramos spektakliams. Jo Styginių kvartete Nr.2 „Šviesiam atminimui” skamba ištraukos iš muzikos žymiam režisieriaus Rimo Tumino spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie”, už kurią autoriui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė. Pasak kompozitoriaus, menas gimsta iš meilės Dievui ir žmogui, o šis kvartetas „skirtas šviesiam atminimui visų gerų bičiulių, kurie emigravo iš Lietuvos; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų laimingų akimirkų, kurias teko išgyventi; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų artimų žmonių, kurių nebėra šiame gyvenime”. „Kūrinių atlikimas visada intriguojantis, emociškai galingas, įelektrinantis; jis žavi profesine išmone ir neišsenkančia įvairove, kylančia iš genialiai perteikiamų lietuvių, žydų ir kitų tautų kultūrų giluminių muzikinio paveldo sluoksnių, kuriuos jis perpranta ir pateikia itin preciziškai ir savitai, visuomet su netikėtais teatro bei veiksmo „čia ir dabar” elementais”, – taip apie neišsemiamą A. Šenderovo kūrybinį potencialą rašo muzikologė Daiva Tamošaitytė. A. Šenderovo Styginių kvartetas Nr. 3 dedikuotas styginių kvartetui „Art Vio”. Pasak autoriaus, tai „penkių dalių simfonija keturiems”, kurioje atsispindi „sudėtingas laikotarpis, gyvenimo grožis ir trapumas…” Kūrinio premjera Vilniuje nuskambėjo šių metų pavasarį. Neįtikimo grožio ir poveikio XX a. klasika tapusį „Kvartetą laiko pabaigai” („Quatuor pour la fin du temps”) žymus prancūzų kompozitorius Olivieris Messiaenas sukūrė būdamas vokiečių karo belaisvių stovykloje. Ten pat 1941 metų sausį kvartetas buvo atliktas pirmą kartą, o pats kompozitorius skambino pianinu. Tai buvo ekstremalus koncertas, kurio atlikėjai grojo 30 laipsnių šaltyje, o jų klausėsi tūkstančiai karo belaisvių. Neįtikima, kad tokiomis sąlygomis O. Messiaenas galėjo sukurti šią meilės, šviesos ir vilties pripildytą muziką. Kompozitorių įkvėpė viena Apreiškimo Jonui vieta iš Šventojo Rašto. Apie savo kompoziciją jis rašo: „Muzikinė kalba iš esmės nemateriali, sudvasinta, katalikiška. <…> dermės čia priartina klausytoją prie amžinybės erdvėje ir begalybėje. Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška. Tačiau viskas tėra mėginimai ir sapaliojimai, kai pagalvoji apie triuškinantį temos didingumą!” Kvarteto pabaigoje muzika tarsi ištirpsta nežemiškai aukštuose instrumentų registruose. Ji teigia nesibaigiančią laiko ir gyvenimo tėkmę, dvasinių vertybių amžinumą. O. Messiaeno opusą atliks šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanotas fortepijoninis trio „Fort Vio”: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) bei klarnetininkas Vytautas Giedraitis. Anatolijaus Šenderovo Styginių kvarteto Nr. 3 klaipėdietišką premjerą ir Fausto Latėno Styginių kvartetą „Šviesiam atminimui” pagrieš styginių kvartetas „Art Vio”: Ingrida Rupaitė-Petrikienė (I smuikas), Kristijonas Venslovas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas), Povilas Jacunskas (violončelė), Vytautas Giedraitis (klarnetas). KKS informacija, parengė Kristina Malceva |