Klaipėdos muzikinis teatras pagamino „Makaronų operą“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia „maisto paieškas“ ir lapkričio 9  dieną pristato Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotos „Bulvinės pasakos“ tęsinį mažiesiems – kompozitoriaus Antano Kučinsko ir libreto autorės Daivos Čepauskaitės „Makaronų operą“.

„Makaronų opera“. KVMT nuotr.

Pasak naujo teatro produkto vaikams kūrėjų – tai pasaka visai šeimai arba vaikams nuo 3 iki 99 metų. Šįkart išbadėjusios pelės atvyks į Italiją, operos ir skaniausio pasaulyje maisto tėvynę, norėdamos sočiai krimstelėti makaronų.

Makaronų karalystėje keistai susipins melas ir tiesa, meilė ir išdavystė, karas ir taika. Iš „Bulvinės pasakos“ atklydusios pelės pagrobs princesę Lazaniją, vyks „padažų…“, atsiprašome, „pažadų konkursas“, plėšikaus baisi Vermičelonių mafija. Jaunasis makaronėlis Roberto, nors ir žiauriai bijodamas pelių, imsis vaduoti mylimosios. Kuo visa tai baigsis? Žiūrovai pamatys spektaklyje, kupiname smagios muzikos, dainų, šokių ir, be abejo, makaronų.

Apie mus ir dabartį

Pasak kompozitoriaus A. Kučinsko, „Makaronų opera“ – tai pasaka apie mus ir apie dabartį, todėl į ją natūraliai įsiliejo lengvai atpažįstamų detalių. Operos librete esama „Guliverio“, „Romeo ir Džiujetos“, „Krikštatėvio“ parafrazių, o muzikoje – itališkų serenadų, A. Hitchcocko filmų ar K. Stockhauseno avangardinės muzikos užuominų.

„Bet visa tai tik „makaronai“, po kuriais slepiami tikrieji šios pasakos veikėjų kėslai, mintys, veiksmai ir išgyvenimai, – akcentuoja kompozitorius. – Sakyčiau, pagrindinė šios operos idėja yra melo („makaronų kabinimo“) ir tiesos dilema arba dar bendriau – sąžinės. O tai yra pamatinė kiekvieno mūsų gyvenimo ašis, ir kaip bebūtų gaila suaugusiems net aktualesnė nei vaikams…“

Anot „Makaronų operai“ libretą sukūrusios rašytojos Daivos Čepauskaitės, šiame kūrinyje vaikams skirti nuotykiai, o suaugusiems – kontekstas. Pastarieji joje turėtų atpažinti daugybę itališkų „štampų“ – mafijų karus, futbolo kultą, operą, Romeo ir Džuljetos istoriją, universalius rinkiminių kampanijų „makaronus“. O visiems bendrai – vaikams ir suaugusiems – skirtas humoras.

Iki šiol Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodomos „Bulvinės pasakos“ tęsinį kuria ta pati statytojų komanda: režisierius Ramūnas Kaubrys, dirigentas Dainius Pavilionis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkai A. Šimonis ir Vilija Šuklytė.

 „Teatro menas nepaliauja kalbėti apie žmogiškosios prigimties prieštaravimus. Visais laikais žmonės melavo, meluoja ir šiandien. Spektaklyje „kabindami“ vieni kitiems makaronus susimąstysime apie tai, kas yra vertybė – tiesa ar melas? Kartu ir apie tapatybės paieškas: kas aš esu? Kam priklausau? O kalbant bendrai – tai bus interaktyvus žaidimas, atviras ir nuoširdus bendravimas su vaikais, turintis sugriauti „ketvirtąją sieną“, – sako R. Kaubrys.

Griaus žanro kanonus

Dirigentas D. Pavilionis akcentavo, jog nors spektaklio pavadinime yra žodis „opera“, pats kompozitorius šį žanrą interpretuoja šiuolaikiškai, griaudamas įvairius kanonus, taisykles.

„Paralelių su tikruoju operos žanru esama tiek, tiek kiek tai yra dainuojamasis spektaklis. Tačiau jame, priešingai nei operoje, esama ir prozos. Ir čia „kabiname makaronus“: keičiame žanro specifiką, laužome jo struktūrą“, – šypsosi D. Pavilionis.

Pasak jo, į A. Kučinsko „Makaronų operą“ sudėta labai daug skirtingų žanrų ir priemonių, esama ir polifonijos ir kakofonijos. Operos pabaigoje skamba visiems žinoma neapolietiška daina „o sole mio“ – lyg aliuzija į Italiją, saulę ir makaronus.

„Visai operai būdingas monotematizmas. Kiekvienas personažas čia turi minimalią ariją, muzikinę temą, kurios kartojasi visoje operoje. Tikiuosi, jog taip auklėjam ir jaunąją kartą – mokome išgirsti ir atpažinti muzikinius motyvus“, – teigia dirigentas.

Kalbėdamas apie „Makaronų operos“ scenovaizdį, dailininkas Artūras Šimonis sako, jog jis skirtas kūrybiškiems žmonėms, turintiems fantaziją, be išankstinių nusistatymų.

„Todėl ir scenografija „ufonautiška“, – juokiasi A. Šimonis. – Norėjosi žaismės ir funkcionalumo. Tai lyg žaislų kambarys, kuriame vaikai iš pusiau abstrakčių dalykų gali susikurti sau žaidimų aikštelę. Tuo pačiu keliu ėjome į „Bulvinę pasaką“. Tęsinio estetika ir stilistika panaši.“

Beje, režisierius R. Kaubrys prasitarė jau dabar mąstantis apie visą trilogiją – „Makaronų operos“ tęsinį, kuriame bado dietos rėžime gyvenančios pelės ieškos naujų „maisto karalysčių“.

Spagečių, vermičelonių, lazanijos, raviolių, tortelinių ir įvairiausių kitų makaronų vaidmenis spektaklyje kuria didžioji dalis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų, baleto šokėjų ir choro dainininkų.