„Julius Juzeliūnas ir pasaulis”

Kompozitoriaus, pedagogo, aktyvaus visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno gimimo 100-mečiui skirtame koncerte vasario 26 dieną, penktadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Solo partijas grieš smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Mindaugas Bačkus, diriguos Modestas Barkauskas.

M_Barkauskas_LNSO_ fot_V_Petrikas1

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Barkauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 metus paskelbė J. Juzeliūno metais, pagerbdamas didžiulį šios asmenybės indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Kompozitorius buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – Seimo tarybos narys, Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo tarybos narys. Kompozicijos studijas baigęs Juozo Gruodžio klasėje Kauno konservatorijoje, beveik 50 metų J. Juzeliūnas vadovavo kompozicijos klasei Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur išugdė daugiau nei 40 kompozitorių. Kūrybos meistriškumo ir meninės įtaigos dėka daug šio autoriaus kūrinių pelnė tarptautinį pripažinimą. Už įvairiapusę kūrybinę veiklą J. Juzeliūnas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno premija.

Koncerte skambės J. Juzeliūno simfoninė poema „Afrikietiškieji eskizai”, kurios muzikinė kalba paremta lietuvių liaudies dainų struktūroms artima afrikietiška melodika bei ritmika. Specifinį skambėjimo koloritą suteikia simfoninio orkestro sudėtyje panaudotas saksofono tembras, gausu mušamųjų instrumentų. Siuitą sudaro penkios dalys: iškilminga „Eisena”, lyrinė „Irkluotojų daina”, temperamentingas „Mergaičių šokis”, elegiškas „Azandų vaizdelis” ir ciklo kulminacija – ekstaziška „Šventė”.

Taip pat koncerte bus atliekami J. Juzeliūno bendraamžių, taip pat 100-mečių autorių – prancūzo Henri Dutilleux, argentiniečio Alberto Ginasteros bei keleriais metais vyresnio amerikiečio Samuelio Barberio kūriniai.

Savo kūrinį „Sur le même accord” smuikui ir orkestrui H. Dutilleux yra pavadinęs noktiurnu. Jį sudaro greiti bei lėti lyriniai epizodai, o iškilmingoje muzikoje, regis, juntami įvairūs liūdesio niuansai.

Kūrinio solo partiją grieš Rusnė Mataitytė. Pripažinta smuikininkė koncertavo mūsų šalies ir užsienio festivaliuose, kaip solistė grojo su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Svarbios Rusnės veiklos sritys – solinių programų rengimas, kamerinės muzikos atlikimas bei pedagoginis darbas.

Samuelis Barberis vengė eksperimentavimo, būdingo daugeliui jo kartos amerikiečių kompozitorių, labiau linko į tradicines harmonijas ir formas. Jo muzikoje apstu romantizmo elementų ir lyrikos, bet kartu ji yra ritmiškai sudėtinga, skambanti sodriomis harmonijomis.

Už Koncertą violončelei ir orkestrui S. Barberis pelnė Niujorko muzikos kritikų apdovanojimą. Virtuozišką šio kūrinio solo partiją atliks Mindaugas Bačkus. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas dažnai groja su orkestrais, rengia kamerinės muzikos koncertus. Jo pasirodymai vyko Anglijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, JAV, Norvegijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitur.

Siuita iš baleto „Estansija” ir šiandien yra populiariausias Alberto Ginasteros kūrinys. Jos IV dalis „Finalinis šokis (Malambo)” temperamentingai užbaigs šio vakaro programą. Tai argentiniečių gaucho (t.y. raitelių, kaubojų) spalvingasis šokis malambo. Jame vyrai rungiasi, kuris vikresnis ir ištvermingesnis. Laimi tas, kuris paskutinis lieka stovėti.

Visą koncerto programą diriguosiantis jaunosios kartos dirigentas Modestas Barkauskas rengia programas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguoja spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Koncerto vedėjai – Gerūta Griniūtė ir Mantas Vilimas, pažįstami iš LTV muzikinės laidos „Visu garsu”.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė

Leave a Reply