Jubiliejinis festivalis – koncertų salės jubiliejui
Jau visai netrukus, balandžio 1-ąją, Klaipėdos koncertų salė minės įstaigos įkūrimo 10-metį. Tą dieną prasidės ir šiai sukakčiai skirtas 40-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris”. Pats seniausias Lietuvos klasikinės muzikos festivalis, su kuriuo užaugo jau kelios klausytojų kartos, ir viena jauniausių šalies kultūros įstaigų, sėkmingai įgyvendinanti savo misiją – skleisti profesionalųjį muzikos meną. Šie du aukštosios kultūros ženklai yra vis ryškiau matomi ir girdimi šiandienos uostamiesčio muzikinio gyvenimo panoramoje. Jų dėka vis dažniau pajuntame, kad gyvename neužšąlančios kultūros uoste, į kurį atplaukia ne tik ilgiausi jūrų laineriai, bet ir atvyksta pasaulinio garso atlikėjai ir kompozitoriai. Mums nebūtina skristi į Paryžių, Londoną ar Niujorką – mes galime gyvai patirti stulbinamą jų muzikos poveikį čia, Klaipėdos koncertų salėje! Ypač daug tokių įspūdingų asmenybių sutrauks jubiliejinė „Klaipėdos muzikos pavasario” programa. Ji įkūnys darnią tradicijų ir naujovių sintezę ir suteiks galimybę klaipėdiečiams bei miesto svečiams aplankyti šešis išskirtinius renginius. „Klaipėdos muzikos pavasaris” – didingas klasikos skambesys!” – skelbia festivalio afiša. Ekspresyvi ir galinga garsų jūra netrukus išsilies solistų virtuozų pasažuose, sugaus stambios formos kūriniuose, kerės simfoninių ir kamerinių orkestrų bei chorų koncertuose. Tobulas muzikos grožis ir jėga stulbins nevaržoma energija ir dovanos džiaugsmingo pakylėjimo akimirkas! Balandžio 1 d., trečiadienis, 18 val. „Dievas ieškojo trimitininko. Jis pasirinko Sergejų Nakariakovą.” Ši Jeano Jacqueso Rotho įžvalga bene taikliausiai apibūdina pradedamajame festivalio koncerte pasirodysiančio trimito virtuozo unikalumą. Trylikos metų Sergejus buvo pavadintas „trimito Paganiniu”, vėliau – „trimito Caruso”. Unikalus S. Nakariakovo grojimas peržengia gryno virtuoziškumo ribas. Jo dėka ne tik trimitas, bet ir fliugelhornas tapo pripažintu koncertinės scenos instrumentu. Solistas dažnai gastroliuoja visoje Europoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje, bendradarbiauja su žymiausiais pasaulio atlikėjais, orkestrais ir dirigentais. Džiugu, kad Klaipėdos kamerinis orkestras S. Nakariakovo scenos partneriu taps jau antrąkart. Prieš trejetą metų jie koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Balandžio 8 d., trečiadienis, 18 val. „Be prigimtinio talento pažadinti muziką kitų žmonių širdyse yra sunku. Be darbo su savo talentu sužavėti akademikų neįmanoma. Nustebinti ir klausytojus mėgėjus, ir patenkinti profesionalus yra sunku, bet įmanoma. Būtent talento ir darbo kryžkelėje šie visi aspektai ir susitinka”, – viename interviu teigia Martynas Levickis. Šis solistas mėgsta profesinius iššūkius. Jis savo pasirodymui su Lietuvos kameriniu orkestru pasirinko labai sudėtingą programą ir gros net penkis kūrinius. Akordeono tembru prabils klavyrui ar smuikui sukurti Johanno Sebastiano Bacho, Antonio Vivaldi ir Niccolò Paganini opusai. Bus pamaloninti ir Ástoro Piazzollos kūrybos gerbėjai. Sparčiai riedantis tarptautinės karjeros magistrale M. Levickis išties daug nusipelno akordeono populiarinimui koncertinėje scenoje. Balandžio 17 d., penktadienis, 18 val. Simfoninė programa intriguos net keliomis didžiųjų pasaulio atlikėjų ir kompozitorių pavardėmis. Viena jų – Vytautas Bacevičius. „Kompozitorius, toli pralenkęs savo amžių.” Taip rašė kritikai apie šio maištingo kūrėjo ir pianisto kūrybą. Pats autorius taip pat manė, kad „jo muzikai priklausysiąs XXI amžius”. Šiemet sukanka 110 metų nuo V. Bacevičiaus gimimo. Šio menininko keliais Niujorke dabar žengia pianistas Gabrielius Alekna, kartu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliksiantis V. Bacevičiaus IV koncertą fortepijonui ir orkestrui. „Ypač talentingas pianistas ir muzikas”, – taip apie G. Alekną atsiliepė Danielis Barenboimas. Koncerte diriguosiantis Christopheris Lyndon-Gee yra ne tik visame pasaulyje pripažintas batutos meistras, bet ir novatoriškų kūrinių autorius. Balandžio 18 d., šeštadienis, 18 val. Klaipėdoje pirmąkart pasirodys smuikininkas Gidonas Kremeris – tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė. Pergalėmis elitiniuose Karalienės Elžbietos, Paganinio ir Čaikovskio konkursuose prasidėjusi nepaprasta jo karjera pelnė vieno originaliausių ir įdomiausių nūdienos muzikų reputaciją. Smuikininkas ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas. G. Kremerio vadovaujamame orkestre „Kremerata Baltica” griežia talentingiausi jauni atlikėjai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Aukštos klasės orkestro kokybę lemia ir novatoriškas meno vadovo požiūris į repertuarą. Todėl šio koncerto programoje ypač intriguoja su vaizdo projekcijų palydėjimu skambėsiantys Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliai” ir Philipo Glasso „Amerikietiški metų laikai”. Balandžio 23 d., ketvirtadienis, 18 val. Festivalis sulauks ypatingos viešnios – rusų šiuolaikinės muzikos „grand dame” vadinamos Vokietijoje gyvenančios kompozitorės Sofijos Gubaidulinos. Vos tik baigusi Maskvos konservatoriją, ji sudrumstė sovietinės kultūros vandenis radikaliomis kompozicijomis ir stipriu krikščionišku tikėjimu. Kompozitorė dirbo netgi animacinių filmų srityje ir parašė muziką „Mauglio nuotykiams”. Mistiniu sakralumu apgaubiančius S. Gubaidulinos, o taip pat ir Johanno Sebastiano Bacho kūrinius kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks jau pripažinti kompozitorės kūrybos propaguotojai – pianistė Alice Di Piazza ir akordeonininkas Geiras Draugsvollis. Diriguos orkestro bičiulis smuikininkas Andresas Mustonenas, kuris kartu su KKO meno vadovu Mindaugu Bačkumi dar pagrieš J. S. Bacho dvigubą koncertą. Balandžio 30 d., ketvirtadienis, 18 val. „Aš visada siekiau populiarinti G. Mahlerį, o publika domėjosi jo muzikos ciklais”, – interviu pasakoja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Anksčiau su orkestru įgarsinęs visus Gustavo Mahlerio simfoninius opusus, festivalio baigiamajam koncertui jis pasirinko Antrąją („Prisikėlimo”) simfoniją, vieną genialiausių pasaulinių simfoninių kūrinių tiek muzikine, tiek filosofine prasme. Šio galingo kūrinio, įstabiai perteikiančio epinę mirties ir prisikėlimo temą, atlikimui specialiai iš Vokietijos atvyks šiuo metu ten dirbančios solistės Sandra Janušaitė ir Ieva Prudnikovaitė. Koncerte dalyvaus ir dažnas LVSO ambicingų programų partneris Kauno valstybinis choras. Kaip palaimingai raminantis atsakas į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimus simfonijos pabaigoje skambės ekstaziškas chorinis epizodas, paliekantis prisikėlimo viltį. „Prisikėlimo simfonija” vainikuos festivalį, kuris, kaip ir koncertų salė, pradės naują veiklos dešimtmetį. Te niekada netyla didingas klasikos skambesys! Daugiau informacijos apie festivalį – www.koncertusale.lt |