Dantė Anzolinis sugrįžta ir sveikina „Aukurą“
Gruodžio 6 d., penktadienį, 18 val. Klaipėdos koncertų salėje vyksiantis šventinės klasikos festivalio „Salve Musica” atidarymo koncertas skiriamas Klaipėdos choro „Aukuras” kūrybinės veiklos 20-mečiui. Aktyvus Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyvis, dainuojantis svarbiausiose Lietuvos scenose, kasmet plečiantis savo tarptautinių pasirodymų geografiją – toks šiandien yra Alfonso Vildžiūno vadovaujamas „Aukuras”. „Nesitiki, kad jau tiek metų praėjo”, – sako meno vadovas. „Penkmetis buvo etapas, o paskui tie metai taip greitai lėkė, kad net nepastebėjau. Jei turėčiau literatūrinį talentą, galėčiau parašyti knygą apie mūsų keliones, nes jose pamatai įvairiausią publiką, pasitikrini, kas mums pavyksta, o kas ne”. Savo dvidešimtąjį jubiliejų klaipėdiečiai minės kartu su kolegomis – Šiaulių Valstybiniu kameriniu choru „Polifonija”, kuriam vadovauja buvęs „Aukuro” chormeisteris Tomas Ambrozaitis, ir Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus. Šie trys kolektyvai jau parengė ne vieną bendrą programą. Kartu su jais dažnai muzikuoja ir jubiliejiniame koncerte pasirodysiantys solistai Asta Krikščiūnaitė (sopranas) bei Mindaugas Zimkus (tenoras). Dar vienas būsimo koncerto solistas Tadas Girininkas (bosas) yra baigęs Klaipėdos E. Balsio menų gimnaziją. Koncerte bus atliekama didinga Josepho Haydno oratorija „Metų laikai”. Ji skirta solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, todėl Klaipėdos kamerinis orkestras bus papildytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro pučiamųjų ir mušamųjų grupe. Išskirtinis jubiliejinio vakaro svečias – dirigentas Dantė Anzolinis (Italija), apie kurio muzikavimą legenda mūsų mieste sklando jau daug metų. Ji prasidėjo įsimintinais G. Verdi operos „Traviata” spektakliais Klaipėdos muzikiname teatre. „Aukuro” choras ir Klaipėdos kamerinis orkestras jau koncertavo su šiuo dirigentu 1996 metais. „Apie šių dviejų savaičių darbą su D. Anzoliniu liko neišsenkantys prisiminimai. Tai muzikos Mikelandželas, gebantis nulipdyti įstabią skulptūrą iš bet kokios medžiagos”, – prisimena smuikininkė Angelė Čiuberkienė. „Repeticijos su juo buvo labai turiningos, tikri meistriškumo seminarai. Mes rengėme labai sudėtingą programą, abu kolektyvai dar tik neseniai buvo susikūrę. D. Anzolini mums vadovavo labai karštai, įkvepiančiai, kaip tikras italas, kartu sužadindamas pasitikėjimą savimi”, – pasakoja tuometinė orkestro meno vadovė Liuda Kuraitienė. „Jubiliejinei programai pasirinkau šį dirigentą todėl, nes, mano supratimu, tai yra dirigento idealas, – teigia A. Vildžiūnas. – Nepamenu kito, taip kruopščiai dirbančio su partitūra, nepraleidžiančio jokių detalių. Jis yra griežtas, bet dėl reikalo, ir tai duoda rezultatų. Be to, jis yra labai komunikabilus. Jis man parašė, kad bando atgaivinti lietuvių kalbos žinias. Visi choristai labai apsidžiaugė, sužinoję, kad atvyks D. Anzolinis.” D. Anzolinis gimė Argentinoje italo ir čilietės šeimoje. Būdamas penkerių metų, pradėjo groti fortepijonu, o vienuolikos – rašyti muziką. Argentinoje jis studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą. Vėliau mokėsi JAV, grojo klavesinu, smuiku, altu, obojumi, perkusiniais intrumentais, gilinosi į kalbas, literatūrą ir matematiką. Didelę įtaką jam padarė garsus dirigentas Dennisas Russellas Daviesas. D. Anzolinis labai laukiamas ne tik Klaipėdoje, bet viso pasaulio koncertų salėse ir operos teatruose, jo gastrolių maršrutai plačiai driekiasi per Europą, JAV, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Argentinos kritikų asociacija 2006 metais jį paskelbė geriausiu metų dirigentu. Jis dirigavo Beethovenhalle Orchestra in Bonn (Vokietija), Vienna Symphony Orchestra, Brucknerorchester of Linz (Austrija), Berner Symphoniker (Šveicarija), Bruxelles Radio Orchestra (Belgija), State Orchestra of San Paulo (Brazilija), National Symphony Orchestra ir La Plata Chamber Orchestra (Argentina), American Composers Orchestra (JAV) ir daugeliui kitų pasaulio orkestrų. Šalia klasikinio repertuaro dirigentas taip pat aistringai renkasi šiuolaikinės muzikos partitūras. Jis stengiasi įtraukti bent po vieną naųją kūrinį į kiekvieną koncertinę programą (1996 m. kartu su klaipėdiečiais jis interpretavo Osvaldo Balakausko „Requiem” fragmentus). D. Anzolinis teigia mėgstantis būti įrankiu, kurio pagalba kompozitoriai išgirsta savo kūrinius. Ttarnystę autoriams, kuriantiems šiuo metu, jis vadina savo kaip dirigento misija. Pats D. Anzolinis taip pat kuria muziką. Jis artimai bendadarbiauja su žymiu amerikiečių kompozitoriumi Philipu Glassu, atliko nemažai jo kūrinių. Itin sėkmingas buvo dirigento debiutas Metropoliteno operoje Niujorke 2008 metais, kai jis dirigavo Ph. Glasso operą „Satyagraha”. JAV spaudoje šie spektakliai, kuriuos pamatė virš 25 000 klausytojų, sulaukė itin gerų atsiliepimų. |