DISKUSIJOS
Komentarai # 6

--------------------------------------------------------------------------------------------
ORIGINALUMO PRIEVARTA,
ARBA PAGIRIAMASIS ŽODIS KOPIJAI IR REPRODUKCIJAI
(2D Lost Herrings Remix)
--------------------------------------------------------------------------------------------

Kopijos ir re-produkcijos neišvengiamos. Su jomis tenka susidurti kasdien. Kartojasi siužetai. Perkuriami filmai. Naudojamos senos ir iki-skausmo-žinomos melodijos. Nuolat cituojamos „originalios“ praeityje įkūnytos personos.

Nūdienos kodai: klonas – simuliakras – adaptacija – rimeikas – remiksas – koveris – mash-up‘as, copy-paste... Viešoms autentiškumo ir originalumo apraiškoms nebelieka vietos. Tradicijoje įsitvirtinę „aukštosios kultūros“ atstovai vis dar vaikosi originalumo ir demonizuoja kopijas.

Ar privalomas originalumo vaikymasis nereiškia kitokio (praėjusio) gyvenimo būdo kopijavimo? Ar įmanoma išvengti kopijavimo šiandienėje kultūroje? Ar verta bijoti kopijuoto ne-originalumo? Viskas priklauso nuo to, kaip interpretuojamas originalo ir kopijos santykis.

Ontologiškai originalas yra pirmesnis, taigi ir pranašesnis už kopiją. Epistemologiškai kopija yra pirmesnė už originalą. Bet ar tai reiškia jos pranašumą? Meno istorijoje kopijos ir originalo santykio klausimas ypač aktualus. Klasikiniame mene siekiama priartinti meno kūrinį prie tikrovės, paversti jį tikrovės atspindžiu.

1917 metais Marcelis Duchamp’as pasiūlo naują požiūrį į realistinio meno produkciją. Tradiciškai realizmas suvokiamas kaip tikrovės atvaizdas. Kuo atvaizdas tikslesnis, tuo kūrinys vertingesnis. Duchamp‘as atlieka inversiją. Geriausia tikrovės kopija yra pati tikrovė. Ją reikia tiesiog įrėminti ir eksponuoti meno galerijoje.
XX amžiaus septintame dešimtmetyje žengiama dar toliau. Bandoma kopijuoti kopijas ir joms suteikti tokį pat statusą kaip ir meno kūrinių originalams. Pati kopijavimo technika tampa menu, pretenduojančiu į originalumą. Masinio tiražavimo ir reprodukavimo technologijoms originalas nebereikalingas. Technologinis prieinamumas ir demokratiškumas leidžia dauginti bet kokią meninę produkciją. Tai leidžia išvengti svarstymų apie reprodukuotų kūrinių reikšmes, statusą ir kūrėjo genijų. Beje, tai nepaaiškina, kodėl imamasi reprodukavimo.

Kopijų pasaulį įsuka įvairūs motyvai. Pašaipa, pagarba, tobulumo ir/ar pelno siekis, noras išsakyti tai, kas nutylėta, lojalumo ar erudicijos demonstravimas, tradicijos dekonstravimas... Kopijavimas ir re-produkavimas padeda išlaisvinti vidinius kūrėjų fantazmus ir „demonus“.
Andy Warhol
Sherrie Levine
Juozas Statkevičius
Yasumasa Morimura
Legolendas ir Disneilendas

Ar tikrai visi muzikiniai motyvai yra jau sukurti? Ar išties visi naratyvai papasakoti? Ar įmanomas šviežias siužetas? Kiek ilgai būsime persekiojami originalumo šmėklos?

Atgal Komentarai